Lapkričio 29 d. įvyko nuotolinis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Prezidiumo posėdis, skirtas Lietuvos ekonomikos konkurencingumo temai.
Konkurencingumas lėtėjant ekonomikai
Posėdyje dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė. Savo pristatymą apie prioritetus konkurencingumui lėtėjančios ekonomikos sąlygomis ji pradėjo nuo naujausių Europos Komisijos ekonominių prognozių. Jos rodo, kad ES ekonomika šiuo metu yra lūžio taške ir lūkesčiai, lyginant su EK vasaros prognoze, yra šiek tiek optimistiškesni. 2024 m. planuojamas ES ekonomikos atsigavimas.
Pasak viceministrės, Lietuvos ekonomika 2022 m. laikėsi prasčiau nei kitų ES šalių narių, tačiau kitais metais Lietuva, lyginant su kitomis valstybėmis, turėtų atrodyti geriau. Vidutinė metinė infliacija artėja prie piko, tačiau išliks aukšta ir 2023 metais. Šiuo metu infliacija siekia beveik 19 proc., ateinančiais metais, prognozuojama, bus apie 9 proc., o 2024 m. turėtume įžengti į 2 proc. infliacijos zoną.
Tarp pagrindinių rizikų paminėtas dujų tiekimo saugumas, augančios įmonių sąnaudos ir palūkanų normos bei infliacija.
Konkurencingumą ribojantys veiksniai
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Eglė Stonkutė savo pranešime apžvelgė pagrindinius veiksnius, ribojančius Lietuvos įmonių ir visos ekonomikos konkurencingumą. Ji atkreipė dėmesį, kad pagal investicijas, tenkančias vienam darbuotojui, Lietuva visoje ES yra viena iš paskutiniųjų valstybių: investicijoms Lietuvoje tenka apie 5000 eurų nuo vieno darbuotojo.
E. Stonkutė, remdamasi Pasaulio konkurencingumo indekso tyrimais (kuriuos atlieka Pasaulio ekonomikos forumas), glaustai apžvelgė pagrindinius veiksnius, turinčius didžiausią neigiamą įtaką konkurencingumui. Iš minimalių bazinių veiksnių paminėtos probleminės sritys instituciniame infrastruktūros, makroekonomikos, sveikatos sistemos lygmenyse.
„Pramonės politika Lietuvoje daugiau planuojama vietiniu lygiu, verslas veikia „tarp lygių“. Šis prasilenkimas, manau, yra vienas iš veiksnių, kodėl nepavyksta susikalbėti verslui ir politikams“, – pastebėjo E. Stonkutė.
Iš produktyvumą didinančių veiksnių paminėti aukštasis išsilavinimas, prekių rinkos efektyvumas, darbo rinkos efektyvumas, finansų rinkos vystymasis, technologinė pažanga ir rinkos dydis. Kalbėdama apie inovacijas ir verslo sudėtingumo veiksnius, pranešėja atkreipė dėmesį į neraminančią klasterių formavimosi būklę. Ji pažymėjo ir tai, kad lyginant su ES rodikliais, tiek viešasis, tiek privatus sektorius į inovacijas investuoja pernelyg mažai.
„Tikiu, kad dabar yra tas momentas, kai reikalinga „kritinė masė“ investicijų, kad įvyktų kokybinis proveržis. Pagrindinės investicijos, mano nuomone, turėtų būti nukreipiamos į pagrindinį ekonomikos laivo variklį – pramonę“, – sakė E. Stonkutė.
Pramonės skaitmeninimas
Lietuvos inovacijų centro (LIC) Inovacijų analizės ir politikos departamento ekspertas Povilas Bacevičius posėdyje apžvelgė 2022 metų Suminį pramonės skaitmeninimo indeksą, t. y. kur esame ir kokia kryptimi juda pramonės skaitmeninė transformacija. Pasak P. Bacevičiaus, kalbant apie Lietuvos pramonės produktyvumą, šiuo metu tik kompiuterių, optikos, elektronikos sektorius lenkia ES vidurkį.
Vėliau sekusiame pranešime LIC direktorius dr. Mantas Vilys apžvelgė Europos skaitmeninių centrų veikimo principą ir teikiamų paslaugų spektrą bei naudą pramonės įmonėms.
„Skaitmeninių inovacijų centrų užuomazgos ėmė rastis prieš keletą metų, siekiant padėti verslui išnaudoti skaitmenizacijos galimybes. Tai paslaugų paketas, teikiamas „vieno langelio“ principu ir padedantis įmonėms susigaudyti skaitmeninės transformacijos kelyje“, – sakė M. Vilys.
Pristatydamas vieną iš trijų Lietuvoje veiklą pradedančių Europos skaitmeninių inovacijų centrų – EDIH4IAE.LT (kurio vienas iš partnerių yra Lietuvos pramonininkų konfederacija), jis akcentavo, kad pagrindinis tikslas – padėti įmonėms, kad jos neliktų vidutinės konkurencijos spąstuose.
EDIH4IAE.LT veikla nuo ateinančių metų pradžios bus grindžiama šiomis paslaugų įmonėms kryptimis:
2022 m. lapkričio 29 d. LPK prezidiumo posėdžio svečių pranešimai:
LR Ekonomikos ir inovacijų ministrės Ievos Valeškaitės pristatymas.
VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentės Eglės Stonkutės pristatymas.
LIC Inovacijų analizės ir politikos departamento eksperto Povilo Bacevičiaus pristatymas.
LIC direktoriaus Manto Vilio pristatymas.
