Premjerė Ingrida Šimonytė sako besitikinti, kad mokesčių pertvarkos paketas išlaikys dabartines ribas, o diskusijos vyks tik dėl detalių.
„Jeigu paketas pasidarys toks, kad vien tik biudžeto pajamos mažėja, tuo pačiu metu augant pareikalavimams valstybės išlaidoms ir dėl švietimo, ir dėl krašto apsaugos susitarimo, infrastruktūros ir kitų objektyvių aplinkybių, akivaizdu, tada geriau jokio paketo negu toks, bet tikiuosi, kad kolegoms užteks išminties išlaikyti paketą ribose, kurios yra užbrėžtos, dėl detalių turint galimybę diskutuoti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
Ji kalbėjo, jog paketas yra įvairialypis ir jame yra nuostatų, dėl kurių daug kas sutinka, kad jų reikia, bet taip pat yra ir tokių, dėl kurių gali būti skirtingų nuomonių, tačiau paketas yra subalansuotas.
„Yra sprendimų, kurie yra mažinantys mokesčių naštą mažiau uždirbantiems žmonėms, sprendžiant pajamų nelygybės klausimus, taip pat didinantys mokesčius aukštesnėse pajamos, vėlgi kalbant apie tą pačią pajamų nelygybę, kuri Lietuvoje vėl praėjusiais metais pradėjo, deja, šiek tiek didėti. Yra verslo investicinių lengvatų, labai svarbu kalbant apie Lietuvos ateitį, ekonomikos transformaciją, tai priklausys, kokie tie pokyčiai bus“, – sakė I. Šimonytė.
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką.
Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje.
Septynių įstatymų pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Šimonytė: bandome įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės sinchronizacijos
I. Šimonytė sako neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
„Būtų optimalu, kad sprendimus Baltijos valstybės priimtų kartu. Tiems sprendimams palengvinti buvo svarbu sulaukti studijų, kurias turėjo padaryti skirtingos institucijos. (…) Mūsų vertinimu, visos šitos studijos kalba pozityviai apie galimybę paankstinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, bet dar esama diskusijų su kolegomis Baltijose šalyse“, – sakė premjerė.
„Neprarandu vilties įtikinti, jog galima padaryti maksimaliai anksti, kol kas dar turime šiek tiek laiko ir tuos klausimus diskutuojame, deramės įvairias lygiais ir bandome įtikinti savo kolegas“, – pridūrė ji.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį kalbėjo, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet.
Ši 2001 metų vasarį sudaryta sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais, jeigu apie pasitraukimą iš jos iki rugpjūčio – likus pusmečiui iki sutarties pabaigos – neinformuoja nė viena iš sutartį pasirašiusių šalių. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
