Premjerė: rūpestis saugumu ir gynyba turi būti visų bendraminčių demokratinių šalių prioritetu 

Tvari, ilgalaikė taika Europoje ir saugumas įmanomi tik tuomet, jei Ukraina nugalės kare, o kaltieji, įskaitant Rusijos vadovus, turės atsakyti už agresijos nusikaltimą ir karo nusikaltimus, sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį Taline (Estija) vykusioje tarptautinėje Lennart Meri konferencijoje. 

Konferencijos atidarymo diskusijoje, skirtoje Europos būklės ir ateities po Rusijos invazijos į Ukrainą aptarimui, I. Šimonytė dalyvavo kartu su Europos Komisijos vicepirmininke Margrethe Vestager, Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas, Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Oksfordo Universiteto profesoriumi Timothy Garton Ashu. 

„Taika nėra tik karo veiksmų nebuvimas. Taika – tai padėtis, kai tarptautine teise pripažįstamos valstybių sienos yra neliečiamos, ir bet koks potencialus agresorius tai žino ir į jas kėsintis nedrįsta. Tai reiškia, kad rūpestis saugumu ir gynyba turi būti visų bendraminčių demokratinių šalių prioritetu. Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų ryšys yra ypatingas ir stiprintinas, tačiau taip pat turime stiprinti bendradarbiavimą su kitomis mums vertybiškai artimomis, tomis pačiomis grėsmėmis susiduriančiomis šalimis, pavyzdžiui, Indijos-Ramiojo vandenyno regione“, – sakė Ministrė Pirmininkė. 

Demokratijos turi glaudžiau bendradarbiauti visose srityse ir kartu mažinti priklausomybes nuo autokratinių režimų ir jų resursų, pridūrė I. Šimonytė. 

Todėl šiandien parama kovojančiai Ukrainai ir trumparegiškos, net jei trumpuoju laikotarpiu ekonomiškai patogios, politikos atsisakymas yra ypatingai svarbūs, norint nekartoti praeities klaidų, pridūrė premjerė. 

„Rusijos karas prieš Ukrainą nėra tiesiog regioninis karas. Ukrainai tenka kovoti todėl, kad ji pasirinko vertybes, kuriomis gyvename mes, kelią, kuriuo nuėjome mes, ir autoritarinis režimas nusprendė turintis teisę ją už tai nubausti. Todėl turime pareigą ją remti, o siekdami taikos, privalome ir patys būti pasirengę apginti save ir tai, kas mums brangu“, – sakė premjerė. 

Kalbėdama apie Ukrainos narystės NATO lūkesčius, premjerė pabrėžė, kad aljanso viršūnių susitikimas Vilniuje neturi būti Bukarešto susitikimo 2008-aisiais klaidų pakartojimu: Rusijos balsas neturi būti svarbus sprendžiant dėl Ukrainos narystės ateities.