Lietuvos pramonės lūkesčiai prastėjo jau trečią mėnesį iš eilės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas* rodo, kad jis sumažėjo nuo 46,6 (birželio mėn.) iki 45,9 (liepos mėn.)
Liepos mėnesį toliau prastėjo (nuo balandžio mėnesio) pramonės įmonių gamybos prognozės, net jei turimų užsakymų skaičiai iš esmės nepakito (tačiau yra mažesni nei ilgametis vidurkis). Tik kas penkta įmonė mano, kad gamyba artimiausiu metu galėtų didėti, ir beveik niekas netiki, kad gaminamos produkcijos paklausa artimiausiu metu didės. Įsivyrauja nusivylimas eksporto rinkomis. Kas ketvirta eksportuojanti įmonė susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose. Blogiausiai paklausą eksporto rinkose vertina metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriai, tačiau su didelėmis problemomis susiduria ir tekstilės, drabužių siuvimo, medienos ir baldų gamybos sektoriai. Įmonės neturi reikšmingų perteklinių atsargų.
„Kaip matome, nepaisant stebėtinai gerų (ES mastu) BVP augimo rodiklių, pramonės lūkesčiai ne gerėja, o prastėja. Neplanuojama didinti gamybos, vyrauja nusivylimas eksporto rinkomis. Dalis įmonių jau svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tai nestebina, nes pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse ekonomika stagnuoja, o pinigai, labai reikalingi investicijoms tiek į transformaciją, tiek į darbo vietų našumo gerinimą, išlieka labai brangūs, galima sakyti, tiesiog neprieinami. Tad kol mūsų BVP augs tik ant gerų vartotojų nuotaikų, o pramonės, pagrindinio Lietuvos ekonomikos variklio, lūkesčiai negerės, kalbos apie tvarų augimą bus tikrai nepagrįstos“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Aštuonios iš dešimties pramonės įmonių artimiausiu metu neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Tačiau kas penkta tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius), gamybos sektorių įmonės svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą artimiausiu metu. Darbuotojų skaičiaus didinimo klausimą artimiausiu metu spręs tik dalis kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių ir guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorių įmonės.
Gamybinių pajėgumų panaudojimas liepos mėnesį siekė 72,0 proc. ir buvo 1,3 proc. punkto didesnis nei birželio mėnesį. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas yra mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. liepos mėn.). Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas pramonėje buvo tik maisto produktų gamybos (86,8 proc.), metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos (85,7 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (73,4 proc.) sektoriuose. Didesnėje dalyje visų pramonės sektorių pajėgumų panaudojimas per mėnesį mažėjo, t. y. buvo mažesnis nei birželio mėnesį. Jis per mėnesį mažėjo maisto gamybos (nuo 87,8 proc. birželio mėn. iki 86,8 proc. liepos mėn.), drabužių siuvimo (nuo 70,4 proc. iki 69,7 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (nuo 60,3 proc. iki 58,3 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (nuo 61,6 proc. iki 60,5 proc.), kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos (nuo 53,4 proc. iki 53,1 proc.) ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose (nuo 60,3 proc. iki 59,9 proc.).
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai liepos mėnesį buvo fiksuoti guminių ir plastikinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas siekia 55,3), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (53,3), maisto produktų gamybos (48,3), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (47,9), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (46,2) ir baldų gamybos sektoriuose (46,2).
—
*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
