Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI)* gegužės mėnesį rodė kiek suprastėjusias nuotaikas – balandžio mėn. siekęs 49,1, gegužės mėnesį rodiklis nusileido iki 47,8.
Šiek tiek pradedama abejoti pramonės gamybos prognozėmis – nors ryškus pablogėjimas nėra juntamas, tačiau ribiniais dydžiais mažėjo turimų užsakymų skaičiai. Paklausa eksporto rinkose dažnai vertinama kaip nepakankama, bet tikimasi augimo artimiausiais mėnesiais. Kol kas metų pradžios pramonės atsigavimo optimizmas lėtai materializuojasi realiais teigiamais pokyčiais rinkose. Kita vertus, beveik kas ketvirta įmonė vertina, kad šiuo metu pramonės produkcijos paklausa yra per maža, o ateitį sunku prognozuoti beveik kas antrai įmonei.
Įmonės perteklinių užbaigtos produkcijos atsargų kiekių turi nedaug, tačiau kuklios paklausos augimo prognozės kol kas nemažina tikėjimo, kad bus reikalinga didinti darbuotojų skaičius.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus šiuo metu išgyvename lemiamą momentą, kai viskas dar gali pakrypti į gera, bet labai svarbu būtų visko nesugadinti.
„Manau, šiuo metu būtina įgyvendinti keletą strateginių veiksmų: palaikyti stabilią mokestinę politiką, skatinti investicijas, mažinti atotrūkį tarp didžiuliais tempais augusių atlyginimų ir darbo našumo. Turime tęsti persiorientavimą prie naujų geopolitinių aplinkybių ir naujų rinkų paieškas, kartu plėsti ir modernizuoti logistikos infrastruktūrą, lygiai taip pat energetikos infrastruktūrą, kuri vis dar šlubuoja – būtinos papildomos investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir efektyvų energijos naudojimą. Šiems veiksmams įgyvendinti reikalingos valstybinės subsidijos, tad ieškokime būdų subsidijuoti ir siūlyti mokesčių lengvatas įmonėms, investuojančioms į naujas technologijas, ekologišką gamybą ir energetikos efektyvumą. Žinoma, negalime pamiršti ilgalaikių tikslų: investuoti į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, modernizuoti švietimo sistemą, kad ji atitiktų pramonės poreikius ir būtų orientuota į technologinių ir inžinerinių specialybių plėtrą“, – pažymi LPK prezidentas.
Lyginant su balandžio mėn., gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis augo ir gegužės mėn. siekė 70,7 proc. Tai buvo ketvirtas mėnuo nuo 2023 metų pradžios, kai pajėgumų panaudojimas siekė 70 procentų. Mažesnis nei vidutinis pramonės įmonėse pajėgumų panaudojimas gegužės mėn. fiksuotas kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (47,1 proc.), baldų gamybos (53,4 proc.), kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (59,8 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (67,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (63,9 proc.) bei tekstilės gaminių gamybos sektoriuose (69,1 proc.).
Geresni nei vidutiniai visoje pramonės lūkesčiai gegužės mėn. fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (59,7 proc.), metalo gaminių gamybos (55,2 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (52,7 proc.), kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos (47,4 proc.), maisto produktų (52,7 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (45,6 proc.) sektoriuose.
Indeksas sudaromas nuo 2015 metų. Per šį laikotarpį aukščiausia fiksuota pramonės lūkesčių indekso reikšmė – 54,5 (2021 m. gegužės mėn.), žemiausia – 38,9 (2020 m. balandžio mėn.).
*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
