2024 m. kovo 12 d.
„Saugios aplinkos sportininkams tema Lietuvoje žengiame tik pirmuosius žingsnius“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė. Ji – vienintelė mūsų šalyje sertifikuota saugios aplinkos sportininkams pareigūnė.
Praėjusių metų pabaigoje Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sertifikatą įgijusi A. Vanagienė dalyvavo Briuselyje vykusioje konferencijoje, skirtoje lyčių lygybei ir saugios aplinkos sportininkams kūrimui.
„Vis girdime skaudžias sportininkų istorijas apie patiriamą ar patirtą trenerių, medikų, kitų aptarnaujančio personalo narių priekabiavimą, patyčias, psichologinį ar net fizinį smurtą. Šio projekto ir mano įgytos pareigybės tikslas – inicijuoti pokyčius“, – sakė A. Vanagienė.
LTOK kartu su 20 kitų Europos nacionalinių olimpinių komitetų dalyvaus Europos komisijos ir TOK finansuojamame projekte „Saugus uostas“ (angl. safe harbour), kurio tikslas – sukurti saugios aplinkos sportininkams reglamentą.
„TOK siekia iki 2026 m. įsteigti centrą Europoje, į kurį galėtų kreiptis visi sportininkai ir gauti profesionalią pagalbą. Centras jungs teisės, psichologijos ir kitus specialistus, kurie bus pasiruošę padėti sportininkams, patiriantiems bet kokias negatyvias apraiškas savo aplinkoje. Šį projektą pradėsime įgyvendinti kitais metais“, – sakė ji.
A. Vanagienė (kairėje) su kolege iš Lenkijos.
LTOK šiuo metu – vienintelė sporto organizacija Lietuvoje, turinti sertifikuotą saugios aplinkos sportininkams pareigūną, todėl šia tema kalbės su sporto bendruomene.
„Prieš išvykstant į bet kurį sporto renginį rengiame seminarą, kuriame visus sportininkus ir kitus delegacijos dalyvius supažindiname ne tik su technine informacija, bet ir tokiomis temomis, kaip antidopingo naujienos, sąžiningo sporto programa.
Nuo šiol viena iš temų bus saugios aplinkos kūrimas: kaip atpažinti vienokio ar kitokio priekabiavimo, patyčių, kitus nederamo elgesio atvejus. Ypač su nepilnamečiais sportininkais. Taip pat ruošime su tuo susijusias taisykles, kurias privalės pasirašyti visi į olimpinius renginius vyksiantys aptarnaujančio personalo nariai“, – sakė viena Lietuvos olimpinės misijos vadovių A. Vanagienė.
Ji pridūrė, kad šioje srityje labiausiai į priekį pažengusios yra Skandinavijos šalys, Belgija, Nyderlandai.
„Tačiau net ir šios valstybės turi kur tobulėti. Konferencijoje savo istorija dalinosi gimnastė iš Nyderlandų, dešimtmetį patyrusi stiprų trenerio engimą ir patyčias, kurios paliko gilų pėdsaką jos gyvenime. Tačiau visos bylos prieš šį trenerį buvo nutrauktos ir jis kartu su nacionaline komanda vyks į Paryžiaus žaidynes. Mes visada į Nyderlandus žiūrėdavome, kaip į pavyzdį šalies, kuri tikrai turi visus saugumo protokolus, tačiau akivaizdu, kad kažkas šiame mechanizme nesuveikė ir neapsaugojo sportininkės.
Tai geras pavyzdys mums, tik žengiantiems pirmuosius žingsnius šioje srityje, kad suinteresuotųjų pusių turėtų būti ne viena. Akivaizdu, kad be nacionalinio olimpinio komiteto, nacionalinių federacijų, valstybės institucijų ir jų nuolatinio bendradarbiavimo šie protokolai neveiks“, – kalbėjo ji.
Konferencijoje taip pat buvo diskutuota, kokią įtaką moterų fiziologija ir sveikata turi sportiniams rezultatams.
„Ši tema Lietuvoje praktiškai dar neliesta, kuriant sportines sistemas į tai taip pat neatsižvelgiama. Mergaičių lytinė branda, fiziologija yra unikalios ir skiriasi nuo berniukų, tačiau treniravimo metodikos yra praktiškai vienodos. Tyrimai parodė, kad menstruacijų ciklas ar net tokie dalykai, kaip sportinės liemenėlės pasirinkimas gali lemti sportininkės rezultatus“, – dalinosi ji.
Konferencijoje taip pat kalbėta apie saugios aplinkos ne tik sportininkams, bet ir treneriams, kitiems aptarnaujančio personalo nariams kūrimą. Savo patirtimi įgyvendinant saugios aplinkos sportininkams kūrimo programą dalinosi Austrijos, Juodkalnijos, Belgijos, Vokietijos ir kiti nacionaliniai olimpiniai komitetai.
Konferenciją organizavo Europos olimpinių komitetų asociacija (EOK) ir TOK Olimpinis solidarumas.
