Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo šalies universitetus, kad invazines grožio procedūras ateityje galės teikti įvairių sričių gydytojai, įgiję tinkamą išsilavinimą. Toks sprendimas priimtas įvertinus kitų ES valstybių taikomą praktiką bei dermatovenerologų ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų, šiuo metu vienintelių galinčių atlikti tokias procedūras, trūkumą Lietuvoje.
Lietuvos gydytojų sąjunga, Estetinės medicinos klinikų asociacija ir kiti ekspertai tai vadina protingu žingsniu plėtojant kokybiškas medicinos paslaugas šalyje. Tačiau dermatovenerologai ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai tokius SAM planus kritikuoja.
SAM viceministro Aurimo Pečkausko rašte nurodoma, kad planuojama keisti šiuo metu galiojantį ministro įsakymą, suteikiant teisę estetinės (nechirurginės) medicinos paslaugas teikti gydytojams, profesinę kvalifikaciją įgijusiems baigus estetinės medicinos rezidentūros studijas universitete arba siauros medicinos praktikos įvadinį kursą.
„Pagal galiojančias licencijas gydytojų dermatovenerologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų ir burnos, veido ir žandikaulių chirurgų nepakanka. Estetinės medicinos paslaugų rinka nuolat plečiasi, todėl ateityje šias paslaugas teikiančių specialistų poreikis augs“, – teigiama universitetams skirtame SAM rašte.
Estetinės medicinos klinikų asociacijos atstovų nuomone, šis SAM žingsnis padės suvaldyti sparčiai plintančias nelegalias ir nesaugias invazines grožio procedūras, atliekamas grožio salonuose ar tiesiog namuose.
„Grožio procedūros, kurių metu prireikia adatų, yra saugios, tačiau vis dėlto turi būti atliekamos tinkamai – medicinos įstaigose. Jas atlikti turi tinkamą išsilavinimą turintys gydytojai. Išaugus tokių paslaugų populiarumui, jas nelegaliai teikti ėmė ir medicininio išsilavinimo neturintys grožio specialistai, klinikoje vis dažniau sulaukiame pacienčių, prašančių išspręsti nelegalių grožio procedūrų sukeltas komplikacijas. Šis sprendimas turėtų gerokai išauginti kokybiškų, medikų teikiamų estetinės medicinos paslaugų pasiūlą ir taip užkirsti kelią sveikatai žalingoms nelegalioms veikloms“, – teigė Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininkas Mantas Jasiukaitis.
SAM apsisprendimą laikytis Europos standarto, kuriame numatyta, kad estetinės nechirurginės medicinos paslaugas galės teikti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai, sveikintinu laiko ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
„Lietuva pripažino šitą standartą ir pagal jį turi dirbti. Čia aiškiai yra parašytas apibrėžimas, kas ta (estetinė nechirurginė – ELTA) procedūra. Aiškiai parašyta, kas ją gali atlikti. Ją gali atlikti medicinos gydytojas, ne slaugytoja, ne kosmetologė, ne dar kažkas. Ir ten nėra nurodyta, kad tik dermatovenerologai gali atlikti ir taip toliau. To standarto turi būti laikomasi“, – sakė L. Labanauskas.
„Sorainen“ advokatų kontoros advokatė Erika Žigutė SAM ketinimą laikytis Europos standarto taip pat vadina gerąja praktika. Teisininkė sako, kad iki šiol estetinės nechirurginės medicinos reguliavimas Lietuvoje buvo neaiškus ir neobjektyvus.
E. Žigutės teigimu, yra išanalizuota ir kitų Europos šalių praktika, kuri rodo, jog niekur kitur tokių ribojimų, teikiant estetinės nechirurginės medicinos paslaugas, kaip iki šiol buvo Lietuvoje, – nėra. Paslaugas gali atlikti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai.
„Nėra jokių pagrindų, kodėl standartu nereikėtų remtis, nes nėra jokio kito objektyvaus kriterijaus, kuo galėtum vadovautis nustatant reguliavimą“, – teigė E. Žigutė.
Tačiau dermatovenerologai ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai kritikuoja SAM ketinimą leisti estetinės nechirurginės medicinos paslaugas teikti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojams.
„Aš negaliu priimti gimdymo, nors esu gydytojas, turiu plastinės rekonstrukcinės chirurgijos licenciją. Ar galima vairuoti automobilį neturint teisių, nors ir gerai tą moki daryti? Tiesiog niekas nesigilino į tai, nebuvo išaiškinimo ir visi darė, kaip norėjo.
Ne paslaptis, kad injekcijos yra pelningas verslas, todėl ir atsiranda norinčių daugiau uždirbti bei nedirba savo srityje“, – savo nuomonę argumentavo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos narys Rokas Bagdonas.
Lietuvos dermatovenerologų draugijos (LDVD) valdyba SAM planus taip pat kritikuoja ir sako, kad atliekant estetinės medicinos paslaugas neretai gali prireikti ir chirurginių paslaugų, tad siūlomų siaurų įvadinių kursų nepakanka.
„(Europos – ELTA) standarte nurodoma, tačiau viceministro nepažymėta, kad procedūras atliekančiam specialistui būtinos žinios ir įgūdžiai diagnozuoti ir valdyti su gydymu susijusias komplikacijas. Komplikacijų po audinių užpildų injekcijų valdymui prireikia ne tik anatomijos, fiziologijos, farmakologijos žinių ir gebėjimo atlikti injekcijas, bet ir ultragarsinių tyrimų, odos ir poodžio biopsijų, mikrobiologinių tyrimų, chirurginių intervencijų. Jų atlikimas ir vertinimas nėra medicinos gydytojo kompetencija“, – kritiką argumentavo LDVD valdyba.
Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininko M. Jasiukaičio teigimu, komplikacijų šalinimo kompetencijų įgijimas taip pat turi būti įtrauktas numatomo estetinės medicinos įvadinio kurso programoje. Anatomijos, fiziologijos ir farmakologijos žinios įgyjamos visų specializacijų gydytojų studijų metu.
SAM viceministro A. Pečkausko Vilniaus universitetui ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui skirtame rašte nurodyta, kad universitetų atstovai iki vasario 15 d. turi apsispręsti, ar jie numato rengti estetinės medicinos paslaugų siauros medicinos praktikos įvadinius kursus. Jei taip – kiek galėtų jie trukti ir kokių profesinių kvalifikacijų gydytojams jie būtų skirti.
„Jei universitetai nuspręstų nerengti įvadinių kursų, išliktų specialistų, teikiančių estetines medicinos paslaugas, problema. Reikėtų ieškoti kitų sprendimo būdų“, – aiškino SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Blažinskienė.
