Pokalbis apie meilę su paaugliu: kada patarti, o kada tiesiog išklausyti?

Vaikų bei paauglių psichologas, Mykolo Romerio universiteto lektorius Aleksandr Segal ir programos jaunoms merginoms „GRL PWR” įkūrėja Eglė Kislovski dalinasi patarimas apie tai, ką tėvai turėtų žinoti ir kaip jiems reikėtų elgtis pradėjus skleistis paauglio romantiškiems jausmams ar net jiems pasibaigus.

Vaikams ypatingai svarbu matyti gražius ir artimus tėvų santykius šeimoje, nes tokiu būdu modeliuojasi meilės išraiška ir tam tikras elgesio būdas. Dvi paaugles dukras auginanti Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė ir lektorė E. Kislovski teigia, kad vaikų meilės supratimas pradeda formuotis būtent nuo matomo tėvų tarpusavio santykių, elgesio ir skiriamos meilės vienas kitam modelio.

„Svarbu su vaikais kalbėtis apie tai, kokių savybių reikia norit pradėti kurti santykius. Suaugusiems svarbu pažvelgti į save, kokius santykius esame sukūrę, ar galime būti pavyzdžiais savo vaikams. Tėvams svarbu sukurti tokį santykį, kad vaikas atsivertų, kitaip bus sunku suprasti kada šie jausmai prasideda. Tai yra nuolatinis tęstinis procesas, tokie pokalbiai kuria labai artimą santykį tarp tėvų ir vaikų“, – patikina E. Kislovski.

Vaikų ir paauglių psichologo nuomone, tėvai su vaikais gali pradėti kalbėtis ir juos edukuoti ganėtinai anksti, o pasakoti apie meilę jiems reikėtų per kasdienius pavyzdžius, paprasta ir jiems suprantama kalba.

„Jeigu vaikas auga palankioje, meilės apsuptoje aplinkoje, tikėtina, kad jis nejaus nereikalingos įtampos, jam neturėtų būti baisu bendrauti su tėvais, be šio pavyzdžio jam gali formuotis netinkamas elgesio modelis, kurį jis gali perkelti į savo antrąją pusę“, – aiškina A. Segal.

Pasak E. Kislovski, iš pirmųjų paauglių santykių juoktis nevalia, nes tokiu būdu paauglį tik atitolinsite nuo savęs. Anot jos, paauglystėje atrodo, kad šie jausmai tęsis amžinai, todėl jiems pasibaigus labai svarbu leisti vaikui išgyventi neigiamas emocijas, neduodant jokių patarimų, o tiesiog būnant šalia.

Jai antrina ir psichologas A. Segal, sakydamas, jog paaugliams pirmoji meilė  reiškia begalę naujų dalykų, vaikas ne visada bus savimi pasitikintis, todėl tėvams tai puiki proga paauglį palaikyti ir kartu pagerinti tarpusavio santykius.

„Neretai pirmoji meilė baigiasi nelaimingai, tad paaugliui labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, kad jis sau nieko blogo nepasidarytų ir skyrybas išgyventų sėkmingai. Dažnai vaikas po tokio sunkaus emocinio išgyvenimo gali norėti atsiriboti nuo kitų žmonių. Geriausia su paaugliu kalbėti apie tai, kai jis pats eina į kontaktą“, – pabrėžia pašnekovas.

E. Kislovski, daug ir nuolat bendraujanti su paaugliais per programos „GRL PWR“ iniciatyvas atskleidžia, kad su vaikais apie lytinį švietimą geriausia pradėti kalbėtis nuo 11 metų, kartais ir anksčiau. Jos teigimu, svarbu kalbėtis ne apie pačius lytinius santykius, o apie vertybes bei savybes, reikalingas draugystei.

„Tėvams svarbu turėti vertybes, kurias jiems norisi iškomunikuoti. Būtina kalbėti ne tik apie apsisaugojimo priemones, o apie ką yra šis gyvenimas, kokį jį reikia sukurti, kokias savybes ugdytis, kad galėtum jį kurti pilnavertį ir pagarbų. Kai prasideda ankstyvieji lytiniai santykiai, dažnai susiformuoja neteisingas supratimas apie lytinį gyvenimą. Jei tėvai nekalbės, vaikai tikrai ras su kuo pasikalbėti, kur pasižiūrėti ir dažnai tai nėra patys geriausi pavyzdžiai, kurie veda į rimtas problemas ateityje“, – perspėja ji.

A. Segal taip pat rekomenduoja pokalbius su paaugliais apie lytinius santykius pradėti maždaug brendimo laikotarpiu, žengiant į paauglystę, nes tada atsiranda kūno pokyčiai, kuriuos patys paaugliai pradeda pastebėti.

„Svarbu akcentuoti saugumą, kalbėti apie tai, kad lytiniai santykiai yra ne tik apie fizinio poreikio patenkinimą, bet tai ir romantinių santykių dalis. Lytinius santykius mergaitės ir berniukai išgyvena skirtingai, taigi, kuo daugiau paaugliai turės informacijos apie tai, tuo bus labiau pasiruošę ir tuo mažesnė tikimybė, kad pirmieji lytiniai santykiai juos sutraumuos tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Svarbu paauglius informuoti apie įstatyminę bazę, nes dėl nežinojimo jie gali prisidaryti rimtų teisinių problemų“, – pabrėžia A. Segal.

Kalbant apie tėvų daromas klaidas, A. Segal patikina, kad blogiausias scenarijus, kai apie meilę visai nėra kalbamasi. Pasak jo, vaikas pokalbyje turi jaustis kaip lygiavertis pašnekovas, nes paaugliams būdingas egocentrizmas ir jie mano, jog žino daugiau nei tėvai.

„Kai tėvai išklauso paauglio, jis jaučiasi suprastas, jaučia, kad jis ir jo istorija kažkam rūpi. Su paaugliais svarbu kalbėti ir apie tai, kad draugystė gali peraugti į rimtesnį santykį, pavyzdžiui: kelionės kartu, gyvenimas kartu ir šeimos kūrimas. Šiame kelyje ne visada viskas būna gražu, tačiau sėkmingas konfliktinių situacijų išgyvenimas ir įveikimas gali sustiprinti esamą romantinį santykį“, – akcentuoja psichologas.

Jam antrina ir E. Kislovski: „Tėvams verta klausytis savo vaikų, o jeigu nesutampa nuomonės ar kažkas nepatinka, nebūtina iš karto reaguoti. Turime gebėti savyje surasti meilės kalbą ir būti jiems pavyzdžiais. Tam, kad vaikui duotume meilę, reikia patiems jos turėti”.

Abu pašnekovai vieningai sutaria, kad kalbėtis su paaugliais apie meilę – būtina ir ši tema yra aktuali visada. Visgi svarbiausia ne rasti protingą patarimą ar susitapatinti emocionaliai, o tiesiog išklausyti, ką paauglys turi papasakoti.