Motinystė įprastai siejama su laiminga šeima, kurios nariai puikiai sutaria ir supranta vienas kitą iš žvilgsnio. Toks idealistinis scenarijus kuria įtampą ir gali priversti jausti kaltę tėvus, kurių realybė neatitinka pasakiško vaizdo. Dėl įtampos, hormonų disbalanso, nuovargio gali kilti emocinių sunkumų. Mama gali jaustis netinkama, nepakankamai gera savo kūdikiui, negebėti suderinti skirtingų socialinių vaidmenų, rašoma Pogimdyminės depresijos centro pranešime žiniasklaidai.
Pogimdyminė depresija (PD) ir kiti emociniai sunkumai nėra tokie reti, kaip galime įsivaizduoti. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga (MGIS) atliko Lietuvoje gimdžiusių moterų apklausą „Mano gimdymas“. Iš apklausoje dalyvavusių 1763 moterų, kurios gimdė 2022 m., 24 proc. galima būtų įtarti PD.
2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, susiję su mamų psichikos sveikatos priežiūra. Būsimos mamos ir kūdikio susilaukusios moterys medicinos įstaigose bus informuojamos apie PD, bus klausiama apie jų emocinę būklę. Tai yra didelis žingsnis, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol didelę dalį medikų darbo sudarė dėmesys moters ir kūdikio fizinės sveikatos rodiklių stebėjimui.
Būtinas dėmesys nėščiųjų ir mamų psichikos sveikatai
Liepos 1 d. įsigalioję ministro įsakymai apima naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei PD rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus ir Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną (EPDS) 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui – 1, 2, 4 ir 6 mėnesių – apsilankymo metu.
Šeimos gydytojo komanda, komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris nėščiajai 32-ą nėštumo savaitę pateikia užpildyti EPDS klausimyną. Jei klausimyno gautų rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba ir įteikiamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas „Mamos emocinė sveikata“, kuriame yra informacija apie depresijos po gimdymo atpažinimą ir pagalbos galimybes. Jei klausimyno gautų rezultatų suma siekia mažiau nei 12 balų, pacientei suteikiama informacija apie pagalbos galimybes būklei pablogėjus ir įteikiamas lankstinukas. Tas principas taikomas apsilankymų po gimdymo metu.
Pogimdyminės depresijos centro atstovai sveikina ministeriją priėmus reikšmingus sprendimus, bet pabrėžia, kad kiekvienoje gydymo įstaigoje, gimdymo namuose turi veikti algoritmas, kaip nuosekliai taikyti ir integruoti šias naujoves. Centro specialistai padės įstaigų specialistams kurti algoritmą bei mokys medikus, kaip suteikti nėščiosioms ir mamoms tinkamą pagalbą. Šiuo metu Vilniaus misto savivaldybės sprendimu organizuojami mokymai mieste veikiančių įstaigų specialistams.
„Ilgainiui daugiau nėščiųjų ir mamų po gimdymo dar emocinių sunkumų pradžioje kreipsis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Ankstyvoji diagnostika užtikrins reikiamą pagalbą laiku, leis užkirsti kelią didesniems sunkumams ir mažins ilgalaikės pagalbos poreikį“, – naujų įstatymų reikšme įsitikinusi Pogimdyminės depresijos centre konsultuojanti psichologė Rūta Antanavičienė.
Kūdikio susilaukusi mama taip pat bus stebima ir rūpinamasi jos emocine gerove jautriu periodu po gimdymo. Kaip pastebi psichologė, kad teigiamas poslinkis sveikatos sistemoje įvyktų, reikia ne tik priimti įstatymus, parengti medikus, bet ir visapusiškai peržiūrėti savo pačių suvokimą apie psichikos sveikatą.
„Dirbant su bet kuria jautria, pažeidžiama pacientų grupe visiems specialistams yra pravartu pirmiausiai išsiaiškinti ir įsisąmoninti savo turimas nuostatas apie psichikos sveikatos sutrikimus, motinystę lydinčius emocinius ir kitus sunkumus. Kartais turimos nuostatos gali kelti įvairių vidinių prieštaravimų, trukdyti pajausti atliekamo darbo prasmę bei jautriai ir atliepiančiai reaguoti į šalia esantį. Be to, svarbu, kad specialistai nepamirštų rūpintis ir savo emocine sveikata, kad nepatirtų perdegimo ar kitų psichikos sveikatos sunkumų“, – dalijasi psichologė R. Antanavičienė.
Tiksliniai gydytojo klausimai motinai gali reikšmingi paveikti jos sprendimą kreiptis pagalbos. Iš minėtoje apklausoje dalyvavusių moterų, kurioms būtų galima įtarti PD arba potrauminio streso sutrikimą (PTSS), didžioji dalis (79 proc.) niekada nėra gavusios psichikos sutrikimo diagnozės, o 66 proc. tokių moterų niekada nesilankė pas psichologą. Apie 46 proc. moterų pačios nemano, kad jų patiriami psichologiniai sunkumai yra pakankamai ryškūs.
„Pirmasis žingsnelis psichoemocinės gerovės link yra mamos ir tėčio depresijos po gimdymo požymių identifikavimas ir atpažinimas. Asmuo, gebantis identifikuoti savo išgyvenamus jausmus ir potyrius bei turintis bazinių žinių apie PD būdingus požymius, jau yra keliais žingsniais arčiau pagalbos gavimo ir savo psichoemocinės gerovės puoselėjimo“, – pabrėžia šeimos gydytoja ir Pogimdyminės depresijos centro mokymų koordinatorė Julija Rutenbergė-Galumbauskienė.
Tačiau dėl vyraujančių mitų apie psichikos sveikatą mamos, net ir susidūrusios su sunkumais, vengia apie tai kalbėti.
„Jos bijo dėl savo vaiko gerovės ir visos šeimos vientisumo sutrikdymo“, – problemą paaiškina šeimos gydytoja.
Mokymai medikams apie pogimdyminę depresiją
Dėmesys mamos psichikos sveikatai yra reikšmingas tiek jos pačios gyvenimo, tiek kūdikio ir santykio su partneriu kokybei. Kai traktuosime mamą ne tik kaip kūną, kuris išnešioja gyvybę, bet kaip asmenybę, kurios gyvenimas kardinaliai pasikeičia (ypač susilaukus pirmosios atžalos), padėtis ims keistis.
Be abejo, nauja tvarka medikams reiškia papildomas minutes jų įtemptoje dienotvarkėje. Todėl labai svarbu pasirūpinti specialistų edukacija: kaip sukurti artimą ryšį su mama, išgirsti jos nuoširdų atsakymą, prakalbinti. Psichikos sveikatos sunkumai arba depresija po gimdymo gali būti paslėpti po susirūpinimu savo kūdikiu, nerimastingumu ar kaltinimais partneriui. Prižiūrinčiam personalui tenka svarbi užduotis atpažinti galimus emocinius sunkumus ir nukreipti pagalbos.
„Šiuo metu vyksta PD atpažinimo ir kelio pagalbos link algoritmo kūrimo procesas. Tad medikams iškylantys klausimai nuo šiol vargins vis rečiau. Algoritmas įgalins sveikatos priežiūros specialistus konkrečiai ir kryptingai suteikti visą reikiamą pagalbą savo kompetencijos ribose“, – pokyčius įvardija šeimos gydytoja J. Rutenbergė-Galumbauskienė.
Pogimdyminės depresijos centras vykdo projektą „Pogimdyminės depresijos prevencija: sveikatos priežiūros specialistų gebėjimų atpažinti ir padėti stiprinimas“, kurį finansuoja Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, o administruoja Sveikatos apsaugos ministerija. Kartu centras rengia mokymus medikams (šeimos gydytojo komandai, akušeriams, akušeriams-ginekologams), prižiūrintiems nėštumą ir moteris po gimdymo, kurių metu psichikos sveikatos specialistai padės pagilinti žinias.
Specialistai ragina veikti nuosekliai, kad pokyčiai įsitvirtintų ir mamos gautų reikiamą pagalbą laiku.
„Dar visai neseniai sveikatos priežiūros sistemoje pradėta vis daugiau kalbėti apie psichikos sveikatos sutrikimus nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo. Todėl prasminga toliau kasmet organizuoti įvairius mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus šia tema ir raginti tiek medicinos, tiek psichikos sveikatos specialistus dalyvauti. Taip pat svarbu, jog ateityje visiems specialistams būtų sudarytos sąlygos dalyvauti supervizijose – reguliariai aptarti sudėtingus atvejus iš praktikos, gauti pastiprinimą iš kolegų. Tikėtina, kad toks teorinių ir praktinių žinių susiejimas galėtų prisidėti prie geresnio mamų emocinių sunkumų atpažinimo ir laiku suteikti pagalbą“, – viliasi Pogimdyminės depresijos centro psichologė R. Antanavičienė.
