Plungės šilumos tinklų vadovė Margarita Charitonova rajono merą Audrių Klišonį kaltina diskriminacija dėl lyties. Anot jos, meras nebendradarbiauja, o moteris laiko „vištomis, kurios nevertos pagarbos“. A. Klišonio teigimu, konfliktas kilo dėl įmonės rezultatų ir „drastiškai blogėjančios“ situacijos, o tai neturi nieko bendro su tuo, kad įmonės vadovė yra moteris.
Pasak jo, pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, laikytinas priekabiavimu dėl lyties – viena iš diskriminacijos dėl lyties forma.
„Sistemingas priekabiavimas prie darbuotojo gali rimtai pakenkti jo psichikos sveikatai, savijautai darbe, galimybei dirbti ir sėkmingai atlikti darbines funkcijas. Organizacijos turėtų pasirūpinti savo darbuotojų fizinio ir emocinio saugumo užtikrinimu“, – akcentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas.
„Formuojasi tam tikra neliečiamumo tendencija“
Galima diskriminacija lyties pagrindu išlieka dažniausia keipimosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą priežastimi – 2021 metais dėl to į tarnybą kreiptasi 203 kartus, informuoja V. Muliuolis. Pasak jo, daugiausia žmonės kreipėsi dėl galimo moterų arba vyrų lygių teisių pažeidimo būtent darbo santykių srityje.
Kaip atkreipia dėmesį Teisės grupės vadovas, pastaruoju metu vis pasigirsta viešų moteris žeminančių Lietuvos politikų komentarų.
„Deja, atrodo, kad šie asmenys lieka nenubausti, formuojasi tam tikra neliečiamumo tendencija, kai turėtų būti atvirkščiai – Lietuvos politikos kultūrą formuojantiems valdžios atstovams, Seimo nariams kaip tik turėtų būti keliami aukščiausi etikos standartai, rodomas pavyzdys visuomenei“, – teigia V. Muliuolis.
Kalbėdamas apie organizuojamų moterų futbolo varžybų pavadinimą „Už meilę moterims ir futbolui – Mero taurė“, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas sako, kad tuo atveju, jei tai būtų komercinės paslaugos ar prekės reklama, pavadinime būtų įžvelgtini moterų žeminimo dėl lyties požymiai.
„Moterys prilyginamos sporto šakai, sudaiktinamos. Kalbant apie žmogaus orumą, nėra pagarbu dėti lygybės ženklą tarp meilės moterims ir meilės futbolui. Labai keistai atrodo ir frazės dalis „už meilę moterims“, kuri galimai suponuoja, jog regiono politikai yra būtent vyrai, o šis renginys savivaldybės lėšomis yra organizuojamas dėl politikų meilės priešingai lyčiai“, – teigia V. Muliuolis.
Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė M. Charitonova portalui LRT.lt pasakoja susilaukianti kritikos iš mero, nors, kaip ji sako, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir įmonės valdyba darbą vertina gerai.
„Meras viešai prie manęs nuolat kabinėjosi be konkrečių argumentų. (…) Net ir dabar socialinėje erdvėje yra jo įrašas, kaip jis pašaipiai kalba, (…) kad laimėjau konkursą iš vieno kandidato – maždaug nieko geriau nebuvo. Iš tikrųjų aš per atranką surinkau 9,8 balo, o vienas mūsų valdybos narys, kuris ilgus metus dirba energetikos srityje, mano pokalbį vertino 10 balų“, – sako M. Charitonova.
Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė pažymi, kad, nors Plungėje energetikos krizė, meras neskambina ir neatvyksta į įmonę: „Iš viso su manimi nebendrauja, tarsi būčiau tuščia vieta.“
M. Charitonova taip pat piktinasi, kad tuomet, kai pristatomi faktai apie įmonės veiklą, meras juos supranta kaip nuomonę.
„Jei apie įmonės veiklą kalbėtų vadovas vyras, tai priimtų kaip faktus, o kai kalbu aš, tada yra nuomonė, su kuria galima ginčytis“, – teigia įmonės generalinė direktorė.
Direktorė: meras laiko moteris vištomis, kurios nevertos pagarbos
Anot įmonės vadovės, per vieną renginį meras paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą, tuomet, kalba direktorė, ji kreipėsi į merą, kad jis paneigtų informaciją, ir Etikos komisijai nusiuntė skundą.
„Etikos komisija nagrinėjo mano skundą, pirmiausia aš paėmiau visus duomenis, (…) demonstravau visus savo skaičius, kaip apskaičiavome, kaip projektas veikia, koks jo atsiperkamumas, visa tai grindžiau realiais skaičiais. (…) Komisijos pirmininkas sakė: jūsų, kaip moters, juk neįžeidė mero teiginiai. (…)
Aš turėjau pertraukti pirmininką, kad paaiškinčiau, kad pareiškėja nesu aš, kaip moteris, pažeminta dalykinė juridinio asmens reputacija, o aš čia esu kaip įmonės vadovė, kuri gina įmonės interesus. Etikos komisija vertino skundą ne pagal jo turinį ir pateikiamus įrodymus, o pagal tai, kokios lyties asmuo tą skundą pasirašė“, – teigia M. Charitonova.
Direktorė teigia iš mero taip pat išgirdusi: „Tai, kad jūs esate Šilumos tinklų direktorė, o aš – meras, nereiškia, kad turime gulėti vienoje lovoje.“
„Įsivaizduojate, kad du vadovai vyrai turi skirtingą nuomonę tuo pačiu klausimu ir vienas vadovas pasako tokią frazę kitam vadovui“, – sako M. Charitonova.
Anot jos, meras „laiko moteris vištomis, kurios nevertos pagarbos“.
„Supratau, kodėl jis neina pas mane energetinės krizės kontekste. Kai kalbu su kitais šilumos tiekėjais, jų vadovais, jie kalba, kaip su mere strateguoja, ką daryti dėl teisinės bazės, dėl reguliavimo. Visi bendradarbiauja, visi ruošiasi, o aš vienintelė turiu lakstyti po etikos komisijas, nes mūsų rajono meras galvoja, kad aš esu višta“, – tvirtina M. Charitonova.
„Esu visiškai nevertinama kaip įmonės vadovė“, – priduria Plungės šilumos tinklų generalinė direktorė.
Meras: įmonė darosi nemoki, situacija drastiškai blogėja
„Absoliučiai niekur nekalbu apie lytį – ar vyrišką, ar moterišką lytį. Nepriklausomai nuo to, vadovas yra vyras ar moteris, jis turi atlikti savo pareigas ir savo funkciją“, – portalui LRT.lt komentuoja Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis.
Anot mero, konfliktas su Plungės šilumos tinklų vadove kilo ne dėl diskriminacijos, o dėl įmonės rezultatų. A. Klišonio teigimu, M. Charitonovai pradėjus vadovauti įmonei, „situacija dramatiškai blogėja“, o praėjusiais metais Plungės šilumos tinklai generavo tokį minusą, „kokio niekada nėra generavę“.
„Šilumos tinklų ekonominė situacija yra tikrai gana prasta, tikriausiai tai vienas iš rodiklių, dėl ko galime abejoti direktorės sugebėjimais dirbti“, – sako meras.
Kaip argumentuoja A. Klišonis, stringa ir direktorės pradėti projektai. Pavyzdžiui, išskiria jis, šiaurinio ir pietinio kontūro sujungimas turėjo būti pabaigtas praėjusių metų šildymo sezono pradžioje, o buvo priimtas eksploatuoti šių metų balandžio mėnesį.
„Visą šildymo sezoną nesugebėta padaryti tų darbų, kurie buvo suplanuoti, kuriems buvo padaryti pirkimai“, – tvirtina meras.
Pasak A. Klišonio, gerokai vėliau buvo padaryti ir kai kurie kiti projektų darbai, buvo dirbtinai stabdoma galimybė steigtis biokuro katilinei.
„Generuojamas beveik milijono eurų nuostolis. Tai reiškia, kad pati įmonė yra nemoki, darosi nemoki. Jei tokie generavimai būtų daromi vienai arba kitai privačiai įmonei, vargu, ar vadovas tikrai lengvai galėtų toliau darbuotis“, – svarsto A. Klišonis.
VERT: finansinis pajėgumas neperžengė įprastinės ribos
Visgi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) LRT.lt komentuoja, kad Plungės šilumos tinklų finansinis pajėgumas neperžengė įprastinės ribos.
„Taryba kasmet atlieka šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimą ir, nors 2021 metų finansinio pajėgumo vertinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės finansinis pajėgumas mažesnis nei tarybos nustatyta žemutinė reikšmė, tačiau pažymėtina, kad dėl išaugusių energijos išteklių ir elektros kainų ribos neperžengė daugiau, nei įprasta šilumos tiekimo įmonių.
Bendrovės atveju prastą rezultatą nulėmė ir tas faktas, kad 2021 metais taikytoje šilumos kainoje užfiksuota kuro struktūra dėl ne nuo bendrovės priklausančių priežasčių neatitiko faktinės. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje šilumos kainoje kuro struktūra yra pakoreguota ir, remiantis 2022 metų I pusmečio bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis, buvo uždirbtas pelnas“, – LRT.lt informuoja VERT.
Asociacijos prezidentas vadovei priekaištų neturi
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius taip pat pabrėžia M. Charitonovai, kaip įmonės vadovei, priekaištų neturintis.
„Ji tikrai palieka gerą įspūdį – labai aktyvi, dalykiška, labai inicijuoja ir reguliavimo, kainodaros pokyčius. Toks įspūdis, kad neblogai įsigilinusi į šilumos įmonės veiklą, rodiklius, tikrai konstruktyvi vadovė. Man labai keista, kad jie nesutaria“, – LRT.lt komentuoja V. Lukoševičius.
Jis taip pat aiškina, kad M. Charitonova drąsiai kelia problemas: „Gal ne visiems tai patinka, bet man, pavyzdžiui, imponuoja, kad žmonės atvirai komunikuoja – juk tai yra viešasis sektorius, jis turi būti viešas, skaidrus, yra visokių mechanizmų įvesta, kad kaip tik būtų tai skatinama ir viešai diskutuojamos visos problemos, rodiklius atskleistų. Ji tai ir daro.“
Paklaustas, ar normalu, kad tarp įmonės vadovės ir miesto mero nevyksta bendradarbiavimas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas svarsto, kad kiekvienoje savivaldybėje gali būti nusistovėjusi kita kultūra ir skirtingos tradicijos.
„Administracijos direktorius yra daugiau atsakingas už ūkinius reikalus, paprastai administracijos direktorius kuruoja savivaldybės įmones“, – sako V. Lukoševičius.
Jo teigimu, merui taip pat nepatiko keli įmonės projektai, nors juos asociacijos specialistai vertino teigiamai kaip prasmingus sprendimus.
„Kodėl merui nepatiko tas projektas, jis pats viešai jį kritikavo daug kartų, nelabai galiu pasakyti, galbūt tai yra užkulisiniai dalykai. Mums atrodo, kad direktorė tvarkosi gerai, sprendimai priimami teisingai“, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Meras: nei seksizmo, nei mobingo neįžvelgiu
Reaguodamas į M. Charitonovos kritiką dėl išsakytų žodžių, kad „tai, kad jūs esate Šilumos tinklų direktorė, o aš – meras, nereiškia, kad turime gulėti vienoje lovoje“, meras A. Klišonis akcentuoja: „Kai žodžiai traukiami iš konteksto, galima susidaryti visokią nuomonę. Bet pati M. Charitonova kėlė klausimą, kad jai reikalingas palaikymas ir visi kiti dalykai, aš taip ir pasakiau, kad jei daromi darbai tinkamai, palaikymas, be jokios abejonės, bus, bet jei matau, kad ta strategija, kuri yra pasirinkta Šilumos tinklų, nėra veikianti arba nėra veikianti tiksliai…“
A. Klišonio vertinimu, kritika bandoma sukelti burbulą: „Pagal darbo santykius ji man nėra pavaldi, tokias įmones kaip šilumos tinklai kuruoja administracijos direktorius, tai yra tiesioginis jų pavaldumo klausimas. Čia aš nei seksizmo, nei mobingo neįžvelgiu.“
Visgi, anot M. Charitonovos, mero požiūris į moteris atsiskleidžia ir kitur, pavyzdžiui, kai organizuojamos moterų futbolo varžybose, kurios vadinasi „Už meilę moterims ir futbolui“.
„Ant 2019 metų plakato kviečiamos mergaitės nuo 12 metų, ten pavaizduotas aukštakulnis ir moters koja, spaudžianti kamuolį. Meras 2021 metais išdidžiai pasakojo, kaip gimė pavadinimas, sakė, kad (…) nusprendėme, kad vyrai visų pirma myli moteris, o paskui visa kita.
2021 metų taurėje pavaizduota gražuolė su karūna, o ant karūnos – futbolo kamuolys. Mes auginame 12 metų mergaites, mokome jas, kad jos visų pirma iš mero taurę gauna dėl to, kad yra moterys, o paskui, kad jos žaidžia futbolą. Tai yra kažkoks košmaras“, – argumentuoja M. Charitonova.
Mero teigimu, turnyrą organizuoja viešoji įstaiga, ji ir rūpinasi plakatais.
„Kai nori mušti, lazdą visuomet rasi. (…) Jei galvojate, kad meras kišasi į tai, kaip atrodo vienas ar kitas plakatas arba afiša… Aš tikrai turiu ką veikti. Man keista, manau, čia M. Charitonova, ieškodama vienokių arba kitokių gandelių, daug ko prisirinkinėja ir bando pateikti kaip burbulą“, – teigia A. Klišonis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrimo imtis negali
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis tvirtina – kadangi meras ir įmonės vadovė nėra tiesiogiai susiję darbo santykiais ir nepatenka į Lygių galimybių įstatyme apibrėžtą darbo santykių sritį, tarnyba tokio skundo nagrinėti negali, tačiau jei tokia situacija vyktų tarp darbo santykiais susijusių asmenų, tarnyba galėtų imtis tyrimo.
„Tokiu atveju Plungės šilumos tinklų direktorės aprašyti Plungės rajono savivaldybės mero veiksmai traktuojami kaip vieši politiko pasisakymai, kurių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat neturi teisės vertinti. Mero elgesį turėtų įvertinti Plungės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija.
Tačiau jei šie įvykiai vyktų tarp darbo santykiais susijusių asmenų, turėdami pateiktą pareiškėjos medžiagą galėtume imtis tyrimo dėl galimo priekabiavimo lyties pagrindu“, – LRT.lt komentuoja V. Muliuolis.
Pasak jo, pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, laikytinas priekabiavimu dėl lyties – viena iš diskriminacijos dėl lyties forma.
„Sistemingas priekabiavimas prie darbuotojo gali rimtai pakenkti jo psichikos sveikatai, savijautai darbe, galimybei dirbti ir sėkmingai atlikti darbines funkcijas. Organizacijos turėtų pasirūpinti savo darbuotojų fizinio ir emocinio saugumo užtikrinimu“, – akcentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas.
„Formuojasi tam tikra neliečiamumo tendencija“
Galima diskriminacija lyties pagrindu išlieka dažniausia keipimosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą priežastimi – 2021 metais dėl to į tarnybą kreiptasi 203 kartus, informuoja V. Muliuolis. Pasak jo, daugiausia žmonės kreipėsi dėl galimo moterų arba vyrų lygių teisių pažeidimo būtent darbo santykių srityje.
Kaip atkreipia dėmesį Teisės grupės vadovas, pastaruoju metu vis pasigirsta viešų moteris žeminančių Lietuvos politikų komentarų.
„Deja, atrodo, kad šie asmenys lieka nenubausti, formuojasi tam tikra neliečiamumo tendencija, kai turėtų būti atvirkščiai – Lietuvos politikos kultūrą formuojantiems valdžios atstovams, Seimo nariams kaip tik turėtų būti keliami aukščiausi etikos standartai, rodomas pavyzdys visuomenei“, – teigia V. Muliuolis.
Kalbėdamas apie organizuojamų moterų futbolo varžybų pavadinimą „Už meilę moterims ir futbolui – Mero taurė“, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas sako, kad tuo atveju, jei tai būtų komercinės paslaugos ar prekės reklama, pavadinime būtų įžvelgtini moterų žeminimo dėl lyties požymiai.
„Moterys prilyginamos sporto šakai, sudaiktinamos. Kalbant apie žmogaus orumą, nėra pagarbu dėti lygybės ženklą tarp meilės moterims ir meilės futbolui. Labai keistai atrodo ir frazės dalis „už meilę moterims“, kuri galimai suponuoja, jog regiono politikai yra būtent vyrai, o šis renginys savivaldybės lėšomis yra organizuojamas dėl politikų meilės priešingai lyčiai“, – teigia V. Muliuolis.
