„Toli neplauk, nuskęsi“ – frazė, kurią ne kartą girdėjome iš savo tėvų lūpų. Tai, kad vandenyje ištinka mirtis, žinome dar iš vaikystės, tačiau, kaip ji įvyksta, mažai kas paaiškina, sako „LTU Aquatics“ Mokymo plaukti projekto vadovė, plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė, organizacija skelbia pranešime žiniasklaidai.
Trenerė pastebi, kad šiandien tėvai dažnai savo vaikus labiau gąsdina negu moko ar asmeniniu pavyzdžiu rodo, kaip turime elgtis poilsiaudami prie vandens telkinių, taip tik dar labiau gilindami vandens baimę.
„Vanduo – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Į šį pasaulį mes ateiname per vandenį – motinos įsčias. Mirusį kūną nuplauna. Tad kodėl, mylėdami savo vaikus, gąsdiname juos, kad įlipęs į vandenį nuskęsi ir mirsi? – klausia ji.
– Įlipus į bet kokį vandenį – šiltą ar šaltą, mes pirmiausiai jaučiame lytėjimą, t. y. prisilietimą prie mūsų kūno, paskui – temperatūrą ir kitus iš to kylančius pojūčius, emocijas.
Būdami ramūs ir atviri patys sau ir pasauliui, mes kreipiame dėmesį į pojūčius ir nusprendžiame, ką daryti toliau – jeigu šilta, mes atsipalaiduojame ir judame lėtai, jeigu šalta – judame greičiau, kad sušiltume ir pasiektume malonumo ribą.“
Pasak M. Šeibokaitės, tėvai, prieš pasakodami vaikams apie grėsmes ir mirtį vandenyje, pirmiausiai patys turėtų išmokti plaukti, kad suprastų, kokią naudą žmogui teikia judėjimas vandenyje ir pajaustų šią gamtos stichiją.
„Į vandenį įlipusi nerimastinga, prigąsdinta asmenybė pasimeta, nes turima informacija apie mirtį braunasi į paviršių. Tuomet pradedama blaškytis, pasimetama, kyla panika ir žmogus ima skęsti. Nežinodami savo pojūčių, mes ne tik juos neigiame, bet dar ir atimame pažinimo džiaugsmą iš savo vaikų.
Jeigu jau įspėjote atžalas apie pavojus vandenyje, nepamirškite ir pripažinti, kad visko nežinote ar tiesiog nebandėte sužinoti, nes neturėjote galimybės. Pasitikėkite žmonėmis, kurie gali padėti jums ir jūsų vaikams pažinti vandens pasaulį saugiai ir įdomiai“, – sako trenerė.
Anot M. Šeibokaitės, mokymo plaukti pamokų sėkmei reikia ne tik atsikratyti vandens baimės, bet ir gebėti išlaikyti dėmesį, turėti gerą klausą ir kantrybės.
„Mokymo plaukti užsiėmimų metu būtina atidžiai klausytis, ką sako treneris, o nesupratus – nebijoti garsiai perklausti, kad ir patys, ir treneris aiškiai girdėtų. Tik suprasdami vienas kitą galime judėti į priekį. Kiekvienas nešame atsakomybę už savo veiksmus, todėl visą pamokos laiką turime laikytis išgirstų instrukcijų, disciplinos ir kantriai siekti kuo geriausio rezultato. O jis ateis tik tada, kai kartosime parodytus judesius ir taisysime netobulumus. Ir, žinoma, svarbu nepailstamai judėti – tiek fiziškai, tiek emociškai, kad pažintume, suprastume, išmoktume“, – pataria plaukimo ekspertė.
Jau 14-us metus asociacija „LTU Aquatics“ (buvusi Lietuvos plaukimo federacija) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdo mokymo plaukti ir saugaus elgesio vandenyje pamokų ciklą, kad mūsų šalies vaikai augtų sveiki ir laimingi.
Šalies baseinuose jau prasidėjo antrokų mokymo plaukti ir saugaus elgesio vandenyje pamokos, kurių metu vaikai supažindinami su vandens savybėmis, savo kūno pojūčiais, asmens higiena, saugaus elgesio baseinuose ir vandenyje taisyklėmis, plaukimo būdais, šuoliais į vandenį, saugiais žaidimais vandenyje.
Šiuose užsiėmimuose dalyvauja daugiau nei 13,4 tūkst. Lietuvos antrų klasių moksleivių iš 32 savivaldybių (plaukimo pamokos vyksta 35 baseinuose).
Po dešimties pamokų aukščiausiu pasiekimų lygmeniu jau įvertinti 6,2 tūkst. antros klasės moksleivių, žemesnį, antrą lygį pasiekė 6,1 tūkst., o trečią – 1,1 tūkst. besimokančiųjų plaukti šalies antrokų.
Tikimasi, kad po 18 užsiėmimų aukščiausią, pirmą lygį pasieks 11,5 tūkst., antrą – 1,5 tūkst., o trečią – apie 400 mokymo plaukti programos dalyvių.
Projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ bendrai finansuojamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
