Sausio 17 d. įvyko pirmasis šių metų nuotolinis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Prezidiumo posėdis. Jį LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius atidarė sveikindamas narius ir dėkodamas už rezultatus, kurių verslo bendruomenė pasiekė praėjusiais metais, nepaisant didelių visais 2022-aisiais metais lydėjusių iššūkių.
„Praėjusių metų rodikliais Lietuva, palyginti su kaimynėmis, išsiskiria itin pozityviai – šalies ekonomika pasiekė 2,5 proc. BVP prieaugį (kur 1,5 procentinio punkto – pramonės sukurta dalis). Lietuviškos kilmės produktų eksportą padidinome 33 proc., kas atsispindi mūsų BVP“, – sakė LPK prezidentas.
Jis darkart padėkojo Ukrainą rėmusiems nariams bei paragino ir toliau aktyviai remti nuo Rusijos agresijos kenčiančią šalį. Be to, pabrėžė, kad jau dėliojami Ukrainos atstatymo darbų planai ir paragino tam ruoštis.
LPK prezidentas atkreipė dėmesį į šią savaitę pasirodžiusią žinutę, jog ES ketina imtis priemonių, kad apsaugotų Bendriją nuo didžiulės apimties JAV subsidijų schemos poveikio ir neleistų investicijoms nutekėti į JAV.
„Šiuo metu ruošiamas pagalbos fondas, kuris bus skirtas pramonės transformacijai: žalinimuisi, tvarumui, nuėjimui nuo iškastinio kuro. Matyt, bus peržiūrėtas ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (RRF). Noriu pažymėti, kad LPK, kartu su kolegomis Briuselyje, atidžiai stebi iniciatyvas“, – sakė V. Janulevičius.
„Drauge ieškosime būdų, kaip palengvinti šiuos metus – ateina sunkesnis periodas, tebesitęsia energetiniai iššūkiai, itin sudėtinga išlieka situacija Ukrainoje. Visa tai duos savo „žymę“ ir Lietuvos ekonomikai – numatomas bendro vidaus produkto augimo sumažėjimas, o pavasarį, tikėtina, pajusime tam tikrus recesijos ženklus. Tačiau tikiu, kad iš viso to išeisime sustiprėję. Tam reikia didinti Lietuvos konkurencingumą, kuris, visų pirma, remiasi į žmones. Šiuo metu pramonėje yra apie 27 tūkst. laisvų darbo vietų. Džiugina bent tai, kad kai po sutelkto ir produktyvaus darbo matome verslui reikalingus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus“, – sakė LPK prezidentas.
V. Janulevičius pažymėjo, kad tikslas, jog ateityje verslo įmonės turėtų nuosavus elektros energijos generacijos šaltinius savo reikmėms – skinasi į priekį.
„Akivaizdu, kad negalime priklausyti nuo tokių didžiulių elektros kainų pokyčių, kokie šiuo metu yra rinkoje. Tikimės, jog iki vasaros valstybė iš RRF (pagal papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą) turėtų verslo įmonėms pasiūlyti lengvatinių paskolų paramos priemonę, kad šios galėtų įsidiegti nuosavus elektros energijos gamybos šaltinius: paskolos terminas būtų iki dešimties metų, paskola siektų iki 75 proc. investicijų vertės ir būtų galimybė įkeisti savo generavimo šaltinį kaip užstatą. Tokia parama ne tik padėtų mūsų įmonėms būti konkurencingesnėms ES rinkose, bet tuo pačiu mažintų įmonių CO2 emisijas, siekiant Žaliojo kurso tikslų. Dėl konkrečių sprendimų apie paramos priemonę įspėsime iš anksto, kadangi laikotarpis paraiškų teikimui, siekiant pasinaudoti parama, matyt, bus trumpas“, – perspėjo LPK prezidentas, pažymėdamas, kad kvota verslui šiuo metu yra sumažėjusi iki pusės gigavato, nors LPK indikuotas poreikis – bent iki 700 megavatų.
Vėliau posėdyje Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkas Šarūnas Keserauskas ir pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė pristatė LPK prezidiumo nariams konkurencijos teisės pažeidimo rizikas, susijusias su asociacijų veikla. Posėdyje taip pat dalyvavo Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, Konkurencijos praktikos vadovas Marius Juonys.
Pasak Š. Keserausko, klausimai, kaip reikia arba kaip negalima konkuruoti – tampa vis aktualesni. Anot jo, pastaruoju metu daug kalbame apie tvarumą ir kitus svarbius dalykus, bet reikia grįžti ir prie labai bazinių dalykų, tokiu kaip konkurencingumas. Š. Keserauskas akcentavo, kad ūkio subjektai neturėtų kalbėti apie kainas – tartis, įsipareigoti.
„Kainos pokalbiuose tarp konkurentų yra labai rizikingas dalykas. Didžiosios dalies rizikos padės išvengti, jei vengsime kalbėti su konkurentais apie kainas. Draudžiami susitarimai, ribojantys konkurenciją, tačiau „susitarimai“ yra plati sąvoka, tai nebūtinai pasirašomi, gali būti ir žodiniai, susitarimai, vienkartinis apsikeitimas informacija apie kainas. Visa tai konkurencijos teisėje gali pakliūti į plačią susitarimo sąvoką, net jei pokalbio dalyviai to netraktuoja kaip susitarimo griežtąja teisine prasme“, – perspėjo KT pirmininkas.
KT atstovai paminėjo KT šviečiamąją veiklą – mokymus asociacijoms, kuriuose kalbama apie tai, kas gali būti rizikinga asociacijų veikloje, kaip galima to išvengti. Pasak jų, esant poreikiui ir pagal galimybes tokie mokymai tebevyksta. Taip pat gaires, atmintines, kitus informacinius leidinius galima rasti KT internetiniame puslapyje.
„Esmė konkurencijoje yra tam tikras netikrumas – t. y. aš nežinau, kaip elgsis mano konkurentas. Tokiu konkrečiu atveju turėtume paklausti savęs, ar tam tikras veiksmas pašalins šį netikrumą?“, – sakė Š. Keserauskas.
Pasak pranešėjo, norint suvaldyti galimas rizikas, labai rekomenduojama dėl konkretaus atvejo gauti teisinę konsultaciją.
