„Kai evakavomės iš Mariupolio, supratau, kad čia nieko nebėra“, – taip savo gimtąjį miestą prisimena cirko artistė ir pedagogė Oksana Gurjeva. Bėgdama nuo rusų raketų ir nuolatinio apšaudymo, moteris naujus namus rado Lietuvoje, o po kurio laiko atrado jėgų pradėti daryti tai, ką labiausiai mėgsta, – mokyti vaikus cirko meno.
„Cirkas tapo gyvenimo prasme“
O. Gurjeva užsiima neįprastu menu – ji yra cirko artistė. Nors ukrainietė jau seniai nedalyvauja pasirodymuose, savo gyvenimą ji paskyrė darbui su vaikais, juos moko cirko meno. Lietuvoje ji dirba dar visai neseniai, tačiau norinčių išmokti cirko elementų netrūksta.
Publikacija pasirodė ir rusų kalba.
„Cirkas – pati sąžiningiausia meno forma. Čia nepasirodysi pagal fonogramą, neatliksi triuko pagal fonogramą, nėra antrų dublių. Todėl tie, kas užsiima cirko menu, išsiugdo tokias savybes kaip valia, atkaklumas, ryžtas ir tvirtas charakteris“, – visiems į užsiėmimus ateinantiems vaikams aiškina O. Gurjeva.
Pati pašnekovė į cirko gyvenimą įsitraukė dar vaikystėje. Po vieno iš tragiškų vaikystės įvykių Oksana ėmė mikčioti ir pažįstami patarė tėvams atiduoti vaiką į cirko studiją, kad ten ji galėtų įveikti savo baimę.
„Tėtis sutiko pažįstamą akrobatą, jis kaip tik tuo metu dirbo akrobatikos treneriu vienoje iš Mariupolio cirko studijų. Jis patarė man pabandyti daryti tai, kas kaskart priverstų įveikti baimę. Taip patekau į cirką. Buvau gydoma nuo mikčiojimo, bet cirkas mane taip patraukė, kad ir mikčiojimą išsigydžiau, ir cirkas tapo mano gyvenimo prasme“, – apie savo kelio pradžią pasakoja O. Gurjeva ir priduria, kad pagrindinė jos veiklos sritis cirke buvo akrobatika ir oro gimnastika.
„Aš užsiiminėjau akrobatika, buvau oro gimnastė ir net vaikščiojau lynu, – vardija ukrainietė. – Iki nėštumo pasirodydavau įvairiose cirko programose ne tik Mariupolyje, bet ir kituose miestuose. Tačiau nėščia lynu jau nepavaikščiosi.“
Gimus vaikui, O. Gurjeva nusprendė išbandyti pedagogės vaidmenį ir jau beveik 23-ejus metus dirba cirko trenere.
Karas sužlugdė visus planus
Mariupolyje Oksanos cirko studija „Argo“ garsėjo visame mieste, joje mokėsi kelios dešimtys vaikų, o studijos absolventai iki šiol vaidina garsiausiose pasaulio cirko trupėse. Tačiau prasidėjęs karas apvertė gyvenimą aukštyn kojomis.
„Evakuodamiesi iš Mariupolio, pravažiavome pro kultūros rūmus, kuriuose treniravomės, vienus, antrus, ir supratau, kad čia nieko nebėra. Aš gyvenau darbu, tai buvo mano antrieji namai, gyvenau tais vaikais, gyvenau tuo, ką dariau. Išvažiuodama supratau, kad čia jau viskas baigta, aš nieko čia nebeturiu“, – skausmingais prisiminimais dalijasi O. Gurjeva.
Oksana neslepia, kad jai labai skaudu matyti, kuo virto jos gimtasis miestas. Juk kadaise jie koncertavo liūdnai pagarsėjusiame teatre, kurio nuotraukos apskriejo visą pasaulį, vaikščiojo jaukiomis gatvelėmis su vaikais, treniravosi kultūros rūmuose. „Jaučiu baisią nostalgiją, bet kartu negaliu be ašarų žiūrėti tų vaizdų per televizorių“, – prisipažįsta ukrainietė.
Būtent dėl šios priežasties palikti miestą buvo sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Bandėme išvykti nuo pirmos dienos, bet nebuvo galimybės, nes miesto administracija neorganizavo žmonių evakuacijos autobusais. Žmonės važiavo mažomis grupelėmis, tie, kurie turėjo automobilius, bet jie smarkiai rizikavo. (…) O mes padarėme vienintelį dalyką – persikėlėme į mamos namus, nes iš 2014 m. patirties žinojome, ko galime tikėtis. Džiaugėmės, kad civilizacija jos nepasiekė. Ji turėjo krosnį, šulinį kieme, buvo pasiruošusi šiek tiek konservų“, – pirmąsias karo dienas prisimena cirko artistė.
Naujas gyvenimo puslapis Lietuvoje
Pažįstamų dėka šeimai pavyko išvykti iš miesto. Į Lietuvą Oksana su vyru atvyko neatsitiktinai. Dar prieš karą jie dažnai čia lankydavosi su cirko studija ir rengdavo pasirodymus įvairiuose miestuose. Pažįstami lietuviai neliko nuošalyje ir iš pradžių priėmė šeimą gyventi pas save. Po kurio laiko vyras susirado darbą, tačiau Oksana dar ilgai negalėjo apsispręsti grįžti dirbti pedagoginio darbo.
„Atvykę į Lietuvą, kaip ir visi kiti, užsiregistravome ir buvome įtraukti į ieškančių darbo sąrašus. Pagal mano įgūdžius bei išsilavinimą man galėjo pasiūlyti tik dirbti kūno rengybos instruktore arba akrobatikos trenere“, – dalijasi prisiminimais ukrainietė ir priduria, kad tuo metu net nepagalvojo apie galimybę mokyti cirko meno kitoje šalyje.
„Tuo metu galvoje buvo chaosas. Tačiau pakeliui sutikau tinkamų žmonių. Pavyzdžiui, viena moteris, su kuria iš pradžių gyvenome ir su kuria tapome tikromis draugėmis, man pasakė: „Oksana, kokia tu kūno rengybos instruktorė? Niekas Lietuvoje nežino apie tavo talentą. Tau reikia toliau daryti tai, ką darei Ukrainoje“, – pasakoja O. Gurjeva.
Po to pokalbio Oksana nusprendė pradėti platinti reklamą apie save ir nuvyko į Naujosios Vilnios kultūros centrą. Centro direktorius pritarė naujai idėjai, nes iki Oksanos Naujojoje Vilnioje niekas nerengė cirko meno užsiėmimų. Ukrainietė prisimena, kad, norėdama vesti treniruotes Lietuvoje, ji išklausė pedagogikos ir psichologijos kursus, parašė mokymo programas ir pradėjo kviesti naujus mokinius.
„Žinoma, Mariupolyje man seniai nebuvo tekę spręsti šio klausimo, nes 23-ejus darbo metus valdžia dirbo už mane. Vaikus man atvesdavo mano buvę mokiniai, tie, kas prieš 15–20 metų pas mane mokėsi. O čia turėjau pradėti reklamuotis, – sako trenerė. – Buvo labai baisu. Gal ne tiek baisu, kiek ėmė jaudulys. Kas ateis, kokie vaikai? Kaip jie sutars tarpusavyje, kokie jų tėvai? Kilo labai daug klausimų.“
„Cirke vietos yra kiekvienam“
Šiuo metu užsiėmimai vyksta ir Naujojoje Vilnioje, ir Vilniuje. Nėra jokių amžiaus, įgūdžių ar žinių apribojimų, nes, kaip sako O. Gurjeva, „cirko mene yra vietos visiems ir kiekvienas gali rasti būtent tai, kas jam seksis geriausiai“. Todėl kiekvienas į užsiėmimus atėjęs vaikas gali išbandyti daugelį žanrų.
„Negaliu sakyti, kad imame visus iš eilės. Sakyčiau, kad imame visus, bet kiekvienam vaikui pritaikome jam labiausiai tinkančią metodiką, – aiškina trenerė. – Cirkas yra įvairių žanrų menas. Nebūtinai visi turi vaikščioti lynu ar būti akrobatais.“
О. Gurjeva tvirtina, kad užsiėmimai tinka visiems.
„Pavyzdžiui, jei vaikas lanko vokalo pamokas, reikia balso ir klausos duomenų. Jei vaikas eina į šokius, reikia turėti ritmo pojūtį. Cirke nieko baisaus, net jei nemoki padaryti špagato. Galbūt tau gerai sekasi žongliruoti. Galbūt iš tavęs būtų geras klounas. Jei nedrąsu bendrauti su žmonėmis, galbūt galėtum užsiimti ekvilibristika. Yra labai daug žanrų, kuriuose gali atrasti save. Kraštutiniu atveju gali daryti magiškus triukus, pūsti muilo burbulus, balansuoti ar įvaldyti kitas cirko disciplinas“, – aiškina O. Gurjeva.
Atsidūrus tokiame užsiėmime atrodo, kad vaikai daro, ką nori – šokinėja per šokdynę, vartosi kūlversčiais, važinėja dviračiu, žongliruoja ar balansuoja. Oksana sako, kad dirbdama su vaikais visiems savo mokiniams skiria laiko, stengiasi užčiuopti jų stipriąsias puses, kiekvienam vaikui rasti individualią metodiką.
Paklausta, kaip vyksta užsiėmimai, nes ji juk viena, o vaikų ir žanrų daug, O. Gurjeva atsako, kad pirmajame etape stengiasi vaikams duoti visko po truputį, kad jie viską išbandytų ir būtų galima pamatyti, kas ką sugeba. O tada jau galima paskirstyti veiklas. Vienų ji prašo ateiti vėliau, kitų – anksčiau. Kol vieni atlieka tempimo pratimus, kiti žongliruoja.
Kai kuriems užsiėmimams nėra techninių galimybių
Pasak Oksanos, vaikai ypač domisi akrobatika. Deja, kol kas oro akrobatikos užsiėmimams nėra techninių galimybių, tačiau, kaip sako ukrainietė, vos atidarius studiją nebuvo net minimalios įrangos. Todėl prieš metus ji dalyvavo konkurse ir gavo pinigų klubo plėtrai, tad šiandien mokiniai turi visą treniruotėms reikalingą įrangą. Oksana sako, kad norėtųsi daugiau įvairovės vaikų treniruotėse.
„Mariupolyje kartu su manimi dirbo dar keli treneriai. Buvo atskiri akrobatikos, gimnastikos, žongliravimo, oro gimnastikos treneriai. (…) Čia kol kas neturime galimybės užsiimti oro gimnastika, nors pastaruoju metu ji tapo itin madinga. O kitoms cirko meno rūšims reikia monociklų, kamerų, batutų, ritinių ir vielos – šiuo metu tokių priemonių neturime, todėl daugiausia siūlau akrobatiką, gimnastiką, žongliravimą. Išsiverčiame su šiais žanrais“, – apie savo užsiėmimus pasakoja O. Gurjeva.
Cirko studijos auklėtiniai jau pasirodė įvairiuose miesto renginiuose, o dabar aktyviai ruošiasi tikram cirko šou „Mavka“, kurį parėmė Lietuvos kultūros ministerija. Studijos vadovė sako, kad šiuo šou ji nori ne tik suteikti savo mokiniams galimybę pasirodyti Lietuvoje, bet ir supažindinti Lietuvos vaikus su ukrainiečių kultūra. Tačiau, pasak Oksanos, šiame pasirodyme yra ir kita prasmė.
„Tiesiog labai norėjau paraginti žmones atkreipti dėmesį į mūsų planetą, Žemę, pasaulį. Į tai, kas vyksta pasaulyje ir ką turėtume daryti, kad išsaugotume savo planetą“, – apie cirko pasirodymo idėją pasakoja O. Gurjeva.
Šiuo metu ukrainietė nedėlioja didelių ateities planų. Kiekvieną dieną jos darbas ir mokiniai įkvepia ją nesustoti ir judėti pirmyn. Moteris svajoja apie taiką tėvynėje ir apie tai, kad kada nors vėl galės surengti pasirodymą Mariupolyje.
