Biologinės įvairovės palei šiaurinį Vidurio Atlanto kalnagūbrį tyrinėjimo ekspedicija parsigabeno paslaptingų pėdsakų vaizdo įrašą 2004 m. liepą. Nuo tada specialistai tyrinėjo šį fenomeną, o ilgamečio darbo rezultatais pasidalino neseniai paskelbtoje ataskaitoje.
Povandeniniam bepiločiam prietaisui ROV prireikė daugiau kaip valandos kirsti visą sritį, kur jūros dugnas 2074-2097 m gylyje buvo tarsi perforuotas, su daugybe angų, išsidėsčiusių eilėmis.
Kiekviena eilė buvo arba tiesi, arba lengvai lenkta, kai kurios kirtosi ir visos atrodė kaip pėdsakai.
Pačių skylių dydis – apie 65×1,5 cm, tarpas tarp jų apie 6 cm. Aplinkui vienas angas dugne buvo išmestų nuosėdų, tarsi jos būtų išraustos visai neseniai. Senesnės skylės iš dalies užneštos nuosėdų, o „bortelis” aplinkui jau mažiau pastebimas.
Specialistų nuomone šios pakeltos nuosėdos gali reikšti, kad gruntą sujudino organizmas, gyvenantis tiesiogiai jūros dugne (epifaunos atstovas) arba dugno nuosėdose (infauna). Nė viename iš stambių planų nematyti, kad angose kas nors gyventų.
Be to, neaišku, ar skylės po paviršiumi yra tarp savęs susijungusios. Mokslininkai spėja, kad ieškodamas maisto kažkokia kūno atauga rausti galėjo labai stambus gyvūnas .
„Pastebėti pėdsakai primena ichnofosilijas, anksčiau aptiktas giliavandenėse uolienose. Todėl yra neaišku, ar jas reikia laikyti struktūromis, susijusiomis su šliaužiojimu, maitinimusi arba gyvenimu”, rašo tyrimo autoriai.
Mokslininkai tikisi pritraukti kolegų iš viso pasaulio ir išsiaiškinti, kas tas angas sukūrė. Panašiai prieš du šimtus metų specialistai aptiko dinozaurų pėdsakus, pradėję tyrinėti žymes sukietėjusiose uolienose.
O vandenyno gelmėse, kitaip kaip mums pažįstamoje sausumoje, gyvena dar daug nežinomų būtybių, primena mokslininkai.
