Birželio 24-ąją minime Rainių tragedijos metines. Minėjimo renginiai prasidėjo Telšių senosiose kapinėse, kur dar 1941-aisiais, atradus nužudytųjų kūnus, perlaidoti Rainių kankiniai.
Susirinkę telšiškiai uždegė žvakučių žuvusiesiems atminti, politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremties aidai“ (vadovė Milda Ulkštinaitė) sugiedojo „Viešpaties angelą“. Vėliau šv. Mišios aukotos Rainių Kankinių koplyčioje, po jų prie paminklo žudynių vietoje Rainių miškelyje keletą patriotinių dainų pagal Maironio eiles atliko Telšių Kultūros centro choras „Žemaičiai“ (vadovė Rita Vilkė). Minėjimą, kaip ir kasmet, organizavo Telšių Kultūros centras.
Renginyje kalbėjusi Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė sakė, kad Rainių tragedijos paminėjime dalyvauja nuo mažens. Taip buvo pripratinta ir jai esą liūdna, kad šiemet prisiminti nužudytųjų tesusirinko mažas būrelis telšiškių. Vicemerė pabrėžė istorinės atminties svarbą ir kvietė susirinkusiuosius būti tais žiburiais, kurie skleidžia šviesą aplinkiniams.
Prieš 83 metus sovietų okupacinės valdžios Rainiuose buvo žiauriai nukankinti 74 lietuviai, prieš tai okupantų įkalinti Telšių kalėjime. Žudynės vykdytos į šalį jau įsiveržus vokiečiams, sovietams traukiantis. Nukankintieji – to meto mokytojai, mokiniai, ūkininkai, valstybės tarnautojai, darbininkai iš Telšių, Plungės, Kretingos bei šių miestų apylinkių. Išlikusiuose dokumentuose liudijama, kad nekalti žmonės buvo žiauriai luošinami, prieš mirtį turėjo kentėti didžiules kančias.
1944-aisiais vėl grįžusi sovietų valdžia visus okupacijos dešimtmečius stengėsi nuslėpti Rainiuose įvykusių kankinimų faktą. Yra žinoma, kad vienu žudynių organizatorių buvo tuomečio NKVD (represinė sovietinio saugumo organizacija) Telšių skyriaus viršininkas Petras Raslanas, iki pat 1991-ųjų gyvenęs Lietuvoje, tada pasitraukęs į rusiją, kur iki mirties slapstėsi nuo teisingumo. Vykęs Antrasis pasaulinis karas bei 50 metų užsitęsusi okupacija sutrukdė nubausti ir kitus kankinimų ir žudynių organizatorius bei vykdytojus, tačiau atsakomybė už šį nusikaltimą tenka sovietinei valdžiai ir su ja kolaboravusiesiems.
„Kalvotoji Žemaitija“ neseniai rašė, kad dar vokiečių okupacijos metais atradus nužudytųjų kūnus buvo susirūpinta juos perlaidoti miesto senosiose kapinėse, tačiau tąsyk suplanuotos koplyčios Rainių kankiniams Telšių kapinėse pastatyti nepavyko. Koplyčia iškilo Rainiuose tik 1991-aisiais, šaliai atkūrus nepriklausomybę. Statyta pagal originalų architekto Jono Viralo 1942 metų sumanymą. Tačiau šiandien stovinčią koplyčią projektavo ir puošė jau dabartiniai menininkai, o suprojektavo telšiškiams puikiai pažįstamas architektas Algirdas Žebrauskas. Ant vieno iš koplyčios fasadų iškalti visų tada nužudytųjų vardai ir dedikacija visiems raudonojo teroro nužudytiems ir ištremtiems lietuviams. („KŽ“ inf.)
Pasekite mus