Šešias tonas sveriančios durys, metro storio gelžbetoninės sienos ir daugiau kaip aštuoni kilometrai dokumentų lentynų – taip šiandien atrodo Klaipėdos regioninis valstybės archyvas, kuriame saugoma daugiau kaip 540 tūkstančių bylų, pasakojančių Klaipėdos krašto, jo žmonių ir institucijų istoriją.
Saugoma istorinė atmintis
Naujojoje Uosto gatvėje įsikūręs archyvas saugo ne tik vertingus dokumentus, bet ir neeilinę pastato istoriją. Per kelis dešimtmečius šis statinys pakeitė ne vieną paskirtį – nuo vaikų darželio iki vienos saugiausių pinigų saugyklų Lietuvoje, o šiandien tapo vieta, kur saugoma regiono istorinė atmintis. Daugeliui lankytojų netikėta sužinoti, kad archyvo pastate kadaise skambėjo vaikų balsai. Iš pradžių čia veikė vaikų darželis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir įvedus litą, atsirado poreikis Klaipėdoje įkurti Lietuvos banko filialą, galintį aptarnauti didelius grynųjų pinigų srautus. Tuomet pastatas buvo iš esmės pertvarkytas ir pritaikytas banko reikmėms. Prie buvusio darželio iškilo specialūs priestatai, buvo įrengtos saugyklos, kasų salės, apsaugos postai ir sudėtingos apsaugos sistemos. Tuo metu tai buvo vienas saugiausių pastatų Vakarų Lietuvoje.
Pastatas pastate
Bene įspūdingiausia archyvo vieta – buvusi Lietuvos banko pinigų saugykla. Ji suprojektuota pagal principą „pastatas pastate“. Saugyklą nuo išorinių sienų skiria specialus tarpas, o grindys, sienos ir lubos siekia net metro storio gelžbetonio konstrukcijas. Į vidų veda šešias tonas sveriančios durys, kurios ir šiandien kelia susižavėjimą lankytojams. Banko laikus primena storastikliai kasų langai, apsaugos postai, specialūs tambūrai bei kiti autentiški elementai, išlikę iki šių dienų. Įvedus eurą, grynųjų pinigų saugojimo sistema pasikeitė, todėl pastatas neteko savo pirminės paskirties. Tai, kas buvo sukurta pinigams saugoti, pasirodė idealiai tinkama dokumentams. Taip buvusi pinigų saugykla tapo dokumentų saugykla.
Aštuoni kilometrai istorijos
Šiandien archyve saugoma daugiau kaip 540 tūkstančių bylų. Jeigu visas dokumentų lentynas sustatytume į vieną eilę, jos nusidriektų daugiau kaip aštuonis kilometrus. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas kaupia ir saugo dokumentus iš Klaipėdos, Tauragės ir Telšių regionų. Čia saugomi valstybės institucijų, savivaldybių, įstaigų, įmonių, organizacijų bei privačių asmenų dokumentai. Archyvas išsiskiria tuo, kad jame sukaupta itin daug su jūra susijusios medžiagos. Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostamiestis, todėl čia gausu dokumentų apie laivybą, žvejybą, jūrų transportą, uosto veiklą ir jūrinę kultūrą. Daugeliui tyrėjų tai tampa tikru informacijos lobynu.
Ką galima rasti archyve?
Tarp vertingiausių archyvo dokumentų – senosios Klaipėdos, uosto, Kuršių nerijos, Neringos ir Olando Kepurės fotografijos. Čia saugomi įvairūs planai, brėžiniai, žemėlapiai, įstaigų dokumentai, istorinės bylos ir archyvinės kino kronikos. Lankytojai gali susipažinti su senaisiais dokumentais, pamatyti mobilias lentynas, judančias specialiais bėgiais, apžiūrėti buvusią banko saugyklą ir susipažinti su šiuolaikinėmis dokumentų skaitmeninimo technologijomis. Ne mažiau populiarūs genealoginiai tyrimai. Į archyvą atvyksta žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio šalių, ieškantys informacijos apie savo protėvius. Kartais vienas rastas dokumentas padeda atkurti ištisos šeimos istoriją.
Už šešiatonių durų
Nors archyvaro profesija nėra tarp populiariausių, jos reikšmė visuomenei išlieka didžiulė. Archyvarai ne tik priima, rūšiuoja ir saugo dokumentus. Jie juos aprašo, sistemina, skaitmenina, konsultuoja lankytojus, rengia pažymas, organizuoja edukacijas ir parodas. Vieni žmonės ieško žinių apie savo senelius ar prosenelius, kiti – darbo stažą patvirtinančių dokumentų, treti – duomenų apie seniai išnykusias įmones ar pastatus. Tam reikia ne tik kruopštumo, bet ir istorinių žinių, gebėjimo dirbti su šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis bei atkaklumo ieškant atsakymų. Kiekviena archyve saugoma byla pasakoja savo istoriją. Būtent todėl archyvai vadinami istorijos saugyklomis. Juose išsaugoma tai, kas kasdienybėje dažnai lieka nepastebėta, tačiau po kelių dešimtmečių tampa neįkainojamu liudijimu apie miestą, jo žmones ir jų gyvenimą. Šiandien buvusioje Lietuvos banko pinigų saugykloje saugomas didžiausias turtas – ne banknotai, o daugiau kaip pusės milijono bylų pasakojančių Klaipėdos krašto istoriją.
- Klaipėdos regioniniame valstybės archyve:
- Senos Klaipėdos ir pajūrio nuotraukos, tarp jų – Klaipėdos uosto, Neringos ir Olando Kepurės vaizdai.
- Istoriniai dokumentai nuo XX a. pradžios iki šių dienų.
- Šešias tonas sveriančios buvusios Lietuvos banko saugyklos durys.
- Ant bėgių judančios mobilios lentynos, kuriose dabar saugomi archyviniai dokumentai.
- Storastikliai banko kasų langai ir buvęs apsaugos postas.
- Archyvinės kino kronikos ir skaitmeniniai archyvai.
- Giminės medžiai.
Dana Lukauskienė
