Lrytas.lt
Jul 7, 2023, 8:06 PM
Tačiau karui Ukrainoje tęsiantis, jo trumpalaikė trajektorija ir galutinio konflikto sprendimo forma išlieka tokia pat neaiški, kaip ir praėjusiais metais, kai Rusijos invazija įstrigo.
Keletas įvykių išryškina vis dar didelį konflikto pavojų tuo metu, kai J.Bidenas ruošiasi kitą savaitę vykti į Lietuvą, kur vyks itin simbolinis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas.
Įvykiai simbolizuojantys vis dar realų konflikto pavojų
– Ukrainos ir Rusijos žodinis karas dėl Zaporožės atominės elektrinės po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją ruošiantis bombų atakai. Dėl šios priešpriešos kyla nuogąstavimų, kad karas, kurį ir taip temdo įtariami karo nusikaltimai ir siaubingos civilių gyventojų kančios, gali įgauti dar vieną nerimą keliančią naują dimensiją.
– Tuo tarpu Vakarų pareigūnai vis dar vertina nuslopinto „Wagner“ grupės sukilimo poveikį prezidento Vladimiro Putino politinei padėčiai ir ar tai gali paskatinti jį imtis kraštutinių veiksmų kare, kuris Rusijai yra katastrofiškas.
– Užsienyje jaučiamas nusivylimas, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas dar nesudavė esminio smūgio Rusijos pajėgoms. Trečiadienį Kijevas tvirtino, kad puolimas „pamažu“ įgauna pagreitį.
– V.Zelenskis vis labiau spaudžia Vakarus, kad šie darytų daugiau, kad padėtų Ukrainai, ir trečiadienį transliuotame išskirtiniame interviu CNN emocingai ragino visapusiškai pakviesti Ukrainą į NATO. JAV sako, kad toks žingsnis mažai tikėtinas Ukrainai dalyvaujant plataus masto kare su Rusija, nes ji laikosi vieno iš savo strateginių tikslų – vengti tiesioginio konflikto su branduoline supervalstybe.
– Kuo ilgiau karas užsitęs be lemiamo proveržio mūšio lauke, tuo labiau didės politinis spaudimas Ukrainos ginkluotei ir finansavimui – ypač JAV, kur kitais metais vyksiantys prezidento rinkimai yra itin svarbus veiksnys.
Branduolinė retorika
Interviu V.Zelenskis perspėjo, kad turi žvalgybinės informacijos, jog Rusija yra pasirengusi surengti išpuolį prieš Zaporožės atominę elektrinę. Tai buvo padaryta po vaizdo kreipimosi, kuriame jis sakė, kad Maskvos pajėgos ant objekto stogų padėjo „daiktus, panašius į sprogmenis“.
Atsakydamas Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad Ukrainos „sabotažo“ galimybė elektrinėje yra didelė. Atsižvelgdami į ankstesnę Rusijos branduolinę retoriką ir karo dezinformaciją, daugelis Vakarų stebėtojų turėtų patikėti V.Zelenskiu. Tikėtina, kad bet kokius Maskvos pajėgų nustatytus sprogimus elektrinėje Kremlius vėliau galėtų paskelbti kaip Ukrainos apšaudymo rezultatą.
V.Zelenskio komentarai, atrodo, atspindi Ukrainos prezidento susirūpinimą, kad jo Vakarų sąjungininkai ir JT branduolinės energetikos reguliavimo institucijos nepakankamai rimtai vertina padėtį. Tačiau jo kaltinimų nekonkretumas taip pat rodo, kaip sunku pašaliniams asmenims, bent jau tiems, kurie neturi prieigos prie žvalgybos informacijos, tiksliai žinoti, kas vyksta Ukrainoje.
Trečiadienį Tarptautinė atominės energijos agentūra atnaujintame pranešime teigė, kad branduolinėje elektrinėje nėra jokių matomų minų ar sprogmenų požymių, tačiau labai svarbu gauti geresnę prieigą prie svarbiausių šio didžiulio objekto zonų.
Pakartotiniai pavojaus signalai dėl Zaporožės atominei elektrinei gresiančio pavojaus kelis mėnesius kėlė košmariškus scenarijus. Tikimybė, kad įvyks 1986 m. Černobylyje įvykusios avarijos masto incidentas, yra ribota, kadangi reaktoriai buvo perjungti į saugesnį šaltojo sustabdymo režimą. Tačiau sprogimas vis tiek galėtų į orą išmesti radioaktyvųjį debesį ir sukurti pavojingą zoną, kuri galėtų išlikti dešimtmečius.
Tai, kad net kalbama apie santykinį galimo branduolinio incidento mastą, pabrėžia karo Ukrainoje pragaištingumą.
Kaip V.Putino elgesį lems jo politinė pozicija?
Interviu V.Zelenskis taip pat aptarė stulbinančius politinius įvykius Rusijoje praėjusio mėnesio pabaigoje, kurie užsibaigė, kai Baltarusija tariamai įsikišo į derybas dėl Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos „Wagner“ samdinių sukilimo nutraukimo, kai šie buvo pakeliui į Maskvą.
Vakarų vyriausybės sprendžia klausimą, ar V.Putino politinės galios pagrindas nesusilpnėjo ir ar tai gali paskatinti jį išlieti dar didesnį kerštą Ukrainai, siekiant nuo viso to atitraukti dėmesį. Tačiau Ukrainai taip pat gali atsirasti galimybė pasinaudoti chaosu Maskvoje, tęsiant savo puolimą mūšio lauke.
V. Zelenskis interviu teigė, kad sukilimas atskleidė Rusijos viduje vykstančius nesutarimus dėl karo ir rusų pozicijų silpnėjimą.
„Mes visi matome šį procesą, kuris rodo, kad pusė Rusijos gyventojų rimtai abejoja. Visos tos istorijos, kad jis viską kontroliuoja, dabar yra pažeidžiamos“, – sakė V.Zelenskis apie V.Putiną.
Jis prognozavo, kad Rusijos lyderis dės daug pastangų, siekdamas „konsoliduoti savo visuomenę“.
Praėjusį mėnesį aukšto rango JAV pareigūnai teigė, kad V.Putiną sumenkino sukilimas. O Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas respublikonas Mike’as Turneris trečiadienį sakė, kad vienintelis dalykas, kurį sukilimas „akivaizdžiai padarė, tai susilpnino V.Putiną“.
Jis taip pat teigė, kad tai, jog J.Prigožino vyrai galėjo žygiuoti Maskvos link, rodo, kad kai kurie Rusijos kariai juos tikriausiai palaiko ir kad dabar V.Putinui teks baimintis įtrūkimų savo kariuomenėje.
V.Zelenskis pripažino, kad Rusija sulėtino Ukrainos kontrpuolimą
Ukrainos vasaros puolimo perspektyva ir galimybė, kad ji gali padaryti didelių pažeidimų Rusijos gynyboje bei atsiimti dalį užgrobtos teritorijos – turėjo didelį politinį poveikį ir padėjo Vakarų vyriausybėms žiemą padidinti ginklų tiekimą Ukrainai.
Taigi bet koks suvokimas, kad Ukraina nepateisina tų didelių vilčių ir kad ji negali galutinai laimėti, taip pat gali tapti komplikuojančiu veiksniu, kadangi JAV ir sąjungininkų lyderiai skatina visuomenės paramą jų daugiamilijardinei pagalbos programai.
V.Zelenskis prisipažino, kad kontrpuolimas sulėtėjo dėl plačiai paplitusio rusų minų įrenginėjimo ir gynybinių linijų, kurios kai kur yra trijų sluoksnių gylio.
Jis taip pat užsiminė, kad negali pradėti operacijos taip anksti, kaip norėtų, kadangi vėluoja gauti daugiau modernių ginklų ir amunicijos iš Vakarų.
„Norėjau, kad mūsų kontrpuolimas prasidėtų daug anksčiau“, – sakė jis, norėdamas, kad rusai turėtų mažiau laiko pasiruošti.
Tačiau Ukrainos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad daro pažangą ir išstumia Rusiją iš anksčiau užimtų pozicijų netoli Klišivkos kaimo Bachmuto rajone.
JAV namų frontas
Daugiamilijardinė Vašingtono parama Ukrainai ir noras palaipsniui siųsti vis sudėtingesnes ginkluotės sistemas atliko lemiamą vaidmenį, kad pasipriešinimas Rusijos invazijai išliktų. Tačiau vis dažniau abejojama dėl respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų pasirengimo išlaikyti tokį patį paramos lygį, o kai kurie už Donaldą Trumpą pasisakantys asmenys tikina, jog V.Zelenskis turėtų aptarti taikos sąlygas su Maskva.
Atsižvelgiant į tai, kad karą remia demokratai, panašu, kad užteks balsų, jog Atstovų Rūmuose būtų patvirtintas didelis finansavimas. Tačiau Vašingtonui gresia pavojus, kad rudenį ir žiemą, kilus nesutarimams dėl išlaidų, gali sulėtėti pagalbos Ukrainai teikimas.
Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas trečiadienį tvirtino, kad tolesnė JAV parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, ypač dėl to, kad tai būtų ryžtinga žinia kitam JAV oponentui – Kinijos prezidentui Xi Jinpingui.
„Kai kurie abiejose partijose teigia, kad tai, kas vyksta Europoje, mums nėra reikšminga, – sakė M.McConnellis. – Tai nėra mano nuomonė, tai nėra daugumos respublikonų Senate ir demokratų nuomonė“, – kalbėjo Kentukio respublikonas.
J.McConnellis yra grįžęs prie labiau tradicinio, internacionalistinio respublikonų stiliaus ir atmeta D.Trumpo požiūrį „Pirmiausia – Amerika“. Buvęs prezidentas pažadėjo nutraukti karą per 24 valandas, jei 2024 m. laimės naują Baltųjų rūmų kadenciją, o tai yra tikėtinas ženklas, kad jis sieks tai padaryti V.Putinui, kuriam savo valdymo laikotarpiu nuolat pataikavo, palankiomis sąlygomis.
V.Zelenskis žino, kad Vašingtono parama – nuo ginklų ir įrangos iki diplomatinės krypties, kurią J.Bidenas suteikia Vakarams, padės diktuoti Ukrainos likimą. Jis paragino J.Bideną priimti jo šalį į NATO.
„Be JAV pagalbos visa tai taps įšaldytu konfliktu. Su JAV pagalba mes vėl atsiimsime savo teritoriją“, – perspėjo V.Zelenskis.
Parengta pagal CNN inf.
