Nakties tyloje
Meteoritų žaidimai
Girdisi kirų klyksmai
Nudunda bėgiais traukinys
Nusineša dienos mintis
Ir tu gali pamatyti
Mėnulio ragą
Brėžiantį ratą
Kol sapnas palies
Žaisiu žaidimus nakties
Kai vakare užsidega žibintai ir vėstant orui pakvimpa per dieną saulės sušildytai pušų spygliais, kankorėžiais, iš miško išplasnoja jie. Naktinius svečus traukia šviesa, nors ji, daugeliui ir pražūtinga. Sparnuotieji plazdena, virpa ore, blaškosi tarsi sielos be vietos. O aš – naktinių drugelių piemenė. Tykau, kol nutūps, atidžiai, sulaikiusi kvėpavimą, tyrinėju. Ne visi leidžiasi nufotografuojami. Pritūpę kyla, plazdena sutemoj. Vieną kitą prigaunu telefonine akimi. Jie dideli ir maži, trapūs, ilgom kojelėm ir ilgaūsiai. Kai kurie pūkuotom nugarėlėm. Paryčiais aplanko skaidriaspariai ilgakojai. Kasnakt labos linki žaliasis, atskrenda verpikas vienuolis, invazinis, gulbės kandis, apniukusi erakė. Miela draugija, neįkyrus, nors kai kurie linkę pasiblaškyti aplink. Pasakoja tyliai, šnarindami miltingais sparneliais savo istorijas. Jie tyliai sėdi, o iškišę savo ausies kriaukles klausosi, girdi. Gal jiems savąsias mintis rankom išplasnoti? Taip tyli rugpjūčio naktys, ganant naktinius drugius.
2022 rugpjūtis, Giruliai.
Šaltinis :
Rasa Magdalena Pietaraityte
