Liepos 6-ąją Palangoje pirmą kartą surengtas nacionalinis „Vienybės žygis“ subūrė daugiau kaip 3 tūkst. žygeivių iš visos Lietuvos. Į trasas leidosi šeimos, draugų kompanijos, pavieniai keliautojai ir net keturkojai bičiuliai.

Valstybės dieną – aktyviai
Šių metų „Vienybės žygį“ organizavo Valstybinių miškų urėdija (VMU), „TrenkTuras“, TV3 žiniasklaidos grupė ir Palangos miesto savivaldybė. Dalyviai galėjo rinktis 5, 10 arba 18 kilometrų maršrutus, vedusius per Birutės parką, pajūrio pušynus, kopas ir kitas gražiausias kurorto vietas. Žygio tikslas – Valstybės dieną paminėti aktyviai. Dalyviai ne tik leido laiką gamtoje, bet ir geriau susipažino su Lietuvos miškais, miškininkyste bei išskirtinėmis kurorto vietomis. Skirtingo ilgio maršrutai leido prie žygio prisijungti tiek šeimoms su vaikais ir pradedantiesiems žygeiviams, tiek ilgesnių distancijų mėgėjams.

Nelepino saule
Prieš žygį atrodė, kad pajūris tuoj prapliups lietumi. Virš Baltijos kaupėsi sunkūs debesys, jūra buvo nerami, tačiau miškas kvepėjo sakais, o pušų viršūnėse jau šlamėjo vėjas. Diena nelepino saule, bet prognozuotas lietus pasitraukė iš maršruto. Būtent toks oras pajūrį pavertė dar tikresniu. Kelias vinguriavo Birutės parko takais, pro vandens lelijomis nusėtą Ronžę, smėlėtu paplūdimiu ir ošiančiais pušynais. Kiekvienas posūkis atverdavo naują vaizdą – tai baltuojančias bangų keteras, tai žaliuojančius šimtamečius medžius. Šalia ramiai tipeno ir Džeriukas. Jam, regis, nebuvo svarbu, kiek kilometrų liko iki finišo – kur kas įdomesni buvo miško kvapai.

Pažintis su mišku
Visus besiregistruojančius žygeivius prie starto vietos pasitiko ir kalbino Valstybinių miškų urėdijos Miško auginimo specialistė Gražina Banienė, kvietusi ne tik leistis į žygį, bet ir stabtelėti edukacinėje erdvėje. Čia lankytojai domėjosi Lietuvos miškuose augančių medžių rūšimis, jų sėklomis, žieve ir sodinukais, mokėsi atpažinti laukinių gyvūnų pėdsakus, apžiūrinėjo inkilus, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse bei edukaciniuose žaidimuose. Žygis virto ne tik pasivaikščiojimu, bet ir gyva pažintimi su Lietuvos miškais. Edukacinėse stotelėse buvo vaišinama kvapnia žolelių arbata ir duona su uogienėmis iš miško gėrybių, pasakojama apie miškų puoselėjimą, jų atkūrimą bei miškininkų kasdienybę. Miškininkai pasakojo ir apie savo profesiją – darbą, kuriame svarbiausia gebėti matyti ne tik šiandienos mišką, bet ir jo ateitį.

Pasakojimas apie siauralapį gaurometį

Žygeiviai mokėsi sodinti medžius, klausėsi įdomių pasakojimų apie vaistinius augalus, buvo vaišinami arbata. Bene įdomiausias man – pasakojimas apie siauralapį gaurometį. Daugelis jį pažįsta kaip ryškiai rožiniais žiedais pasipuošusį miško augalą, tačiau miškininkai priminė, kad iš jo ruošiama vertinga arbata, o pats augalas nuo seno vertinamas dėl antioksidacinių savybių ir teigiamo poveikio organizmui. Siauralapis gaurometis pelnytai vadinamas gaisraviečių augalu. Po miško gaisrų ar didelių kirtimų jis yra vienas pirmųjų augalų, greitai padengiančių atvirą dirvožemį ryškiai rožinių žiedų kilimu. Jo lengvos, pūkais apsuptos sėklos vėjo nunešamos net kelių kilometrų atstumu, todėl augalas sparčiai kolonizuoja nuniokotas teritorijas. Miškininkai priminė, kad arbatai vertingiausi lapai, todėl žiedų skinti nebūtina – augalas gali toliau žydėti ir brandinti sėklas. Gauromečio arbata pasižymi švelniu, medų primenančiu skoniu, o fermentuoti lapai įgauna sodresnį aromatą, primenantį juodąją arbatą, tačiau joje nėra kofeino. Dėl švelnaus skonio gaurometis puikiai dera su mėtomis, melisomis, liepžiedžiais ar miško uogomis.

Prasmingai paminėta Valstybės diena
VMU specialistai dalyviams demonstravo sodinimo procesą, pasakojo apie medelynų veiklą, kankorėžių aižymą ir priemones, kuriomis saugomi jauni medeliai. Ne mažiau smalsu buvo išbandyti Melno basakojų taką, kuriame skirtingi paviršiai kvietė pajusti mišką ne tik akimis, bet ir pėdomis. Šeimos stabtelėdavo prie edukacinių stotelių, o suaugusieji neskubėdami klausėsi miškininkų pasakojimų. Lankytojai galėjo apžiūrėti miškininkų naudojamą techniką – šešiaratį visureigį, priešgaisrinį automobilį ir kitą specializuotą įrangą. Smalsiausieji galėjo praktiškai išbandyti gaisrų gesinimo įrangą. Nacionalinis „Vienybės žygis“ dar kartą parodė, kad aktyvus laisvalaikis gamtoje gali tapti prasmingu būdu minėti Valstybės dieną, stiprinti bendrystę ir geriau pažinti Lietuvos miškus. Kartais užtenka išeiti į gamtą, kad dar kartą pajustum, kokia graži yra Lietuva.
Dana Lukauskienė





























