Modlinas – vartai, vedantys į kadaise vieną svarbiausių šio regiono tvirtovių. Iš pirmo žvilgsnio Modlinas gali pasirodyti ramus miestelis netoli Varšuvos. Tačiau užtenka pasukti nuo pagrindinio kelio, ir prasideda visai kitas pasaulis – kilometrai raudonų plytų sienų, žole apaugę įtvirtinimai, skliautuoti kazematai, vartai, kareivinės ir kitapus upės stūksantys didžiulio grūdų sandėlio griuvėsiai. Prieš du šimtmečius tai buvo viena strategiškai svarbiausių vietų šiame regione.
Milžiniško komplekso dalis
Modlino strateginę reikšmę lėmė Vyslos ir Narevo santaka bei netoliese į Narevą įtekanti Wkra. Neatsitiktinai senieji karo strategai čia pastebėjo trijų upių mazgą. Kas kontroliavo Modliną, tas galėjo kontroliuoti upes, tiltus ir kariuomenės judėjimą Varšuvos kryptimi. Vietos reikšmę suprato jau švedai. XVII a. „Tvano“ metu jie čia buvo įsirengę žvaigždės formos įtvirtintą stovyklą Bugskansen. 1791 m. rusai svarstė čia statyti tvirtovę, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas. 1806 m. sprendimą statyti priėmė Napoleonas, o darbai prasidėjo 1807-aisiais. Iš pradžių objektas turėjo tarnauti kaip maisto atsargų bazė, tačiau Napoleonas nusprendė Modliną paversti tikra įtvirtinta karine stovykla. Po Napoleono pralaimėjimo Modlinas atiteko Rusijai ir buvo smarkiai plečiamas. 1834 m. caras Nikolajus I tvirtovei suteikė Novogeorgijevsko vardą. Rusijos imperijos laikotarpiu išaugo milžiniškas gynybinių kareivinių kompleksas, kurio ilgis siekia apie 2,25 kilometro, o jame buvo numatyta vietos maždaug 20 tūkst. karių.
Kaip Lenkijos mieste atsirado Napoleonas?
Lenkų viltys, siejamos su Napoleonu, šiandien gali atrodyti neįprastai, tačiau jas primena net Lenkijos valstybės himnas „Mazurek Dąbrowskiego“. Jis parašytas 1797 metais Italijoje, kur generolas Janas Henrikas Dombrovskis (Jan Henryk Dąbrowski) formavo lenkų legionus. Lenkų kariai tikėjosi, kad kovodami Prancūzijos pusėje kada nors galės grįžti ir padėti atkurti savo valstybę. Todėl himno priedainyje Dombrovskiui liepiama žygiuoti „iš Italijos žemės į Lenkiją“, o kitame posme tiesiogiai minimas Bonapartas:
„Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.“
Lietuviškai – „Bonapartas mums parodė pavyzdį, kaip turime nugalėti.“ Tai buvo parašyta dar prieš Napoleonui atvykstant į lenkų žemes. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, Dombrovskis iš tiesų grįžo, o 1807 metais Napoleonas sukūrė Varšuvos kunigaikštystę. Tai nebuvo visiškai nepriklausoma atkurta Lenkija, tačiau po valstybės padalijimų tai buvo labai reikšmingas lenkų valstybingumo sugrįžimas. Modlinas tapo viena svarbiausių naujosios valstybės karinių atramų.
XVIII amžiaus pabaigoje Lenkiją pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija. Po trečiojo padalijimo 1795 metais Lenkijos valstybės Europos politiniame žemėlapyje nebeliko. Tuo metu Europoje kilo garsus karvedys Napoleonas Bonapartas. 1806 metais jo kariuomenė sutriuškino Prūsiją ir įžengė į Prūsijos valdytas lenkų žemes. Lenkams Napoleonas tapo viltimi, kad su Prancūzijos pagalba bus įmanoma atkurti prarastą valstybę. 1806 metų gruodžio 1 dieną Poznanėje Napoleonas įsakė įtvirtinti strategiškai svarbias vietas – tarp jų ir Modliną. Pirmuosius tvirtovės planus rengė prancūzų karo inžinierius generolas François de Chasseloup-Laubat. 1807–1812 metais čia iškilo pirmieji dideli žemės ir medžio įtvirtinimai, bastionai bei prieštilčių pozicijos. Jų paskirtis buvo saugoti Varšuvos kunigaikštystę nuo galimo Rusijos kariuomenės puolimo.
Tiltai – Modlino tvirtovės vartai
Modlino tiltai nėra tik gražus kraštovaizdžio akcentas. Jie padeda suprasti, kodėl apskritai šioje vietoje atsirado viena didžiausių Lenkijos tvirtovių. Čia susitinka Narevas ir Vysla, todėl kariuomenei buvo gyvybiškai svarbu kontroliuoti ne tik upes, bet ir galimybę jas pereiti.
Tiltų istorija čia beveik tokia pat audringa kaip ir pačios tvirtovės. Jie buvo statomi, griaunami per karus ir vėl atkuriami. Vienas įspūdingiausių šiandien – melsvas plieninis Józefo Piłsudskio tiltas per Vyslą. Jo masyvios kniedytos santvaros pėsčiajam sukuria savotišką metalinį koridorių, o pro konstrukcijų tarpus atsiveria plati upė. Dabartiniame tilte susilieja skirtingų laikotarpių istorija – pirmoji perėja čia pastatyta 1911 m., vėliau ne kartą naikinta ir atstatyta.
Modline tiltai buvo ne vien susisiekimo objektai. Karo metu tiltas galėjo reikšti galimybę aprūpinti tvirtovę, perkelti kariuomenę arba atsitraukti. Priešui jis reiškė tą patį – kelią į kitą krantą. Todėl perėjos tapdavo ir vienais pirmųjų objektų, kuriuos besitraukianti kariuomenė stengdavosi sunaikinti.
Šiandien situacija visiškai kitokia. Automobiliai važiuoja tarp senųjų plieninių santvarų, pėstieji eina siauru taku, o greta istorinių konstrukcijų atsirado modernios perėjos. Tačiau žvelgiant nuo tilto į plačius Vyslos ir Narevo vandenis daug lengviau suprasti Napoleono laikų karo strategų pasirinkimą: Modlino galią lėmė ne vien tvirtovės sienos – ją lėmė vieta, kur buvo galima kontroliuoti upes ir jų perėjas.
Kitapus upės – rūmus primenantys griuvėsiai
Nuo upės ir tilto akį patraukia dar vienas pastatas. Iš tolo jo griuvėsiai gali pasirodyti esantys senos pilies ar rūmų liekanos. Iš tikrųjų tai – XIX amžiaus grūdų sandėlis. Tokiam milžiniškam garnizonui reikėjo ne tik patrankų ir amunicijos. Reikėjo milžiniškų maisto atsargų. Upės anuomet buvo ir transporto magistralės, kuriomis buvo galima gabenti didžiulius kiekius maisto bei kitų atsargų. Produktai į tvirtovę atplaukdavo Bugu ir Narevu, o tvirtovėje veikė grūdų elevatorius, malūnas, miltų ir kruopų sandėliai bei kepykla. Įdomu, kad kai kurie dar Rusijos imperijos laikus menantys kepyklos įrenginiai naudoti net iki 1994 metų. 1939 metais grūdų sandėlis buvo bombarduojamas ir smarkiai sugriautas. Apiręs raudonų plytų sandėlio fasadas kitapus vandens yra vienas romantiškiausių ir kartu liūdniausių Modlino vaizdų.
Vandens bokštas, primenantis mažą pilį
Dar vienas įspūdingas statinys – senasis Modlino tvirtovės vandens bokštas. Neogotikinis 1847 m. pastatas iš pirmo žvilgsnio gali būti palaikytas nedidele pilimi: jo fasadą puošia aukšti bokšteliai su dantytomis viršūnėmis. Tačiau jo paskirtis buvo visiškai praktiška – aprūpinti vandeniu milžinišką karinį kompleksą. Viršutiniame aukšte buvo vandens rezervuaras, o apačioje tarp atramų – nišos su akmeniniais loviais arkliams girdyti. Viduje išlikęs vandens rezervuaras ir 1846 m. datuojama vandens šildymo krosnis. Maždaug apie 1900 m., pastačius naują vandens bokštą, senasis neteko pagrindinės funkcijos, tačiau iki Antrojo pasaulinio karo dar buvo naudojamas arkliams girdyti. Šis pastatas primena, kad Modlinas buvo ne vien sienos, patrankos ir kazematai. Čia gyveno tūkstančiai žmonių, buvo laikomi arkliai, veikė sandėliai, kepyklos, dirbtuvės ir kiti kariuomenei būtini objektai. Tvirtovė iš esmės buvo ištisas karinis miestas.
Kodėl šiandien dalis tvirtovės apleista?
Vaikštant po Modliną kyla neišvengiamas klausimas: kaip toks istorinis objektas galėjo būti paliktas nykti? Po Antrojo pasaulinio karo tvirtove naudojosi Lenkijos kariuomenė. Tačiau XX amžiaus pabaigoje, reorganizuojant ginkluotąsias pajėgas, dalis Modlino karinių objektų tapo nebereikalingi. Kariuomenės daliniai pradėjo juos palikti, o pastatai buvo perduodami Karinio turto agentūrai. Kartu dingo ir nuolatinė karinė apsauga. Lenkijos institucijos vėliau pripažino, kad tai turėjo skaudžių pasekmių: buvo fiksuojamas vandalizmas, metalinių konstrukcijų ir architektūros detalių vagystės, o istoriniai pastatai ėmė sparčiai nykti. Problemą dar labiau apsunkino painūs nuosavybės santykiai ir svarbiausia – mastas. Restauruoti daugiau kaip du kilometrus kareivinių, kazematus, vartus, pylimus, fortus ir kitus statinius reikėtų milžiniškų investicijų. Buvo kuriamos įvairios tvirtovės pritaikymo turizmui, kultūrai ir verslui koncepcijos, tačiau ne visos jos virto realiais projektais. Todėl šiandien Modline greta galima pamatyti du skirtingus pasaulius: sutvarkytas ir turistams pritaikytas vietas bei vos už kelių šimtų metrų esančius apžėlusius pylimus, tuščias arkas ir yrantį raudonų plytų mūrą.
Tvirtovė tarp trijų upių
Šiandien Modline nebegirdėti patrankų, o tiltais vietoj kariuomenių juda automobiliai. Kazematuose, kuriuose kadaise slėpėsi kareiviai, vaikšto smalsuoliai, o virš apžėlusių pylimų auga medžiai. Tačiau tvirtovės mastas vis dar leidžia pajusti, kokią reikšmę ši vieta turėjo prieš du šimtus metų. Galima skaičiuoti jos vartus, bokštus ir kilometrus raudonų plytų sienų, ieškoti Napoleono pėdsakų ar stebėtis Rusijos imperijos statybų mastu. Tačiau geriausiai Modlino istoriją paaiškina upės. Čia susitinka vandens keliai, dėl kurių šios vietos siekė švedai, Napoleonas, Rusijos imperija ir XX amžiaus kariuomenės. Keitėsi valstybės, valdovai ir tvirtovės pavadinimai, buvo griaunami ir vėl statomi tiltai. Šiandien Modlinas yra Nowy Dwór Mazowiecki miesto dalis – gali pasirodyti tik kaip vieta netoli Varšuvos, daugeliui keliautojų pažįstama dėl Varšuvos–Modlino oro uosto. Išskiriami Modlin-Twierdza ir Modlin Stary rajonai. Tvirtovės branduolys yra Modlin-Twierdza teritorijoje.
Dana Lukauskienė
www.musuzinios.lt
