Antradienį, rugpjūčio 30 d. vakare, eidamas 92-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė buvęs Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinis sekretorius ir paskutinis jos prezidentas Michailas Gorbačiovas.

© AFP / Scanpix
M. Gorbačiovas pagarsėjo kaip Sovietų Sąjungos komunistinės sistemos reformatorius pradėjęs šios imperijos „persitvarkymą“ („perestroika“) ir atvirumą („glasnost“).
Gorbačiovas gimė Stavropolio krašte, Privolnojės kaime ukrainiečių ir rusų valstiečių šeimoje. Paauglystėje dirbo kolektyviniame ūkyje. 1955 m. Maskvos valstybiniame universitete baigė teisę. Studijų metais prisijungė ir aktyviai veikė Komunistų partijoje. 1970 m. buvo paskirtas Stavropolio krašto komiteto pirmuoju partijos sekretoriumi, o 1974 m. – Aukščiausiosios Tarybos pirmuoju sekretoriumi. 1979 metais buvo paskirtas Politbiuro nariu. Praėjus trejiems metams nuo Leonido Brežnevo mirties, po trumpo J. Andropovo ir K. Černenkos tarpuvaldžio laikotarpio, 1985 metais Politbiuras išrinko Gorbačiovą eiti generalinio sekretoriaus pareigas. Prieš paskyrimą į pareigas, Vakarų spaudoje Gorbačiovas ne kartą buvo minimas kaip jaunesnės kartos atstovas, potencialus šalies lyderis.
Gorbačiovo vykdyta „atvirumo” (glasnost) ir „pertvarkos” (perestroika) politika bei SSRS strateginių tikslų perorientavimas prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos. M. Gorbačiovas iš Komunistų partijos atėmė konstitucines šalies valdymo galias. Jo pradėti pertvarkos procesai galiausiai lėmė SSRS žlugimą. 1989 m. Gorbačiovas buvo apdovanotas Oto Hano (Otto Hahn) Taikos medaliu, 1990 metais tapo Nobelio taikos premijos laureatu, be to jis buvo įvairių universitetų garbės daktaras.
Glasnost politiką M. Gorbočiovas pradėjo vykdyti 1988 metais. Šios politikos dėka SSRS piliečiams buvo suteikta daugiau iki tol nebuvusių teisių, įskaitant didesnę žodžio laisvę. Žiniasklaida tapo daug mažiau kontroliuojama, tūkstančiai politinių kalinių ir disidentų buvo paleista į laisvę.
Gorbačiovo vykdomos politikos tikslas buvo daryti spaudimą konservatyviajam Komunistų partijos flangui, kuris priešinosi jo ekonomikos pertvarkymo politikai. Be to, jis tikėjosi, kad dėl didesnio atvirumo, dalyvavimo ir daugiau diskusijų SSRS piliečiai palaikys jo reformų iniciatyvas. Tačiau tuo pat metu, jis atvėrė kelią jo paties ir jo reformų viešai kritikai.[3]
Kooperatyvų įstatymas, įsigaliojęs nuo 1988 metų gegužės, buvo radikaliausia Gorbačiovo eros ekonominė reforma. Pirmą kartą po Lenino naujosios ekonominės politikos, įstatymu leista turėti privatų verslą paslaugų, pramonės ir užsienio prekybos sektoriuose.
1990 m. sausio 11–13 d. M. Gorbačiovas lankėsi Lietuvoje ir bandė atkalbėti lietuvius nuo nepriklausomybės paskelbimo.
2022 m. rugpj82io 30 d., antradienį mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius.
„Ieškinys buvo pareikštas konkrečiam asmeniui, buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui, jam mirus, teisių perėmimas nėra galimas“, – sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Trečiadienį priimta teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Į teismą su civiliniu ieškinio dėl M. Gorbačiovo šiemet kreipėsi keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji.
Jie siekė įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.
Sausio 13-osios bylą tyrusi prokuratūra atsisakydavo nagrinėti M. Gorbačiovo atsakomybę dėl Sausio 13-osios įvykių, jį apklausti.
2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.
,,Prisimenu kai 1982-1985 m. vienas po kito buvo nuo deguonies atjungiami generaliniai sekretoriai, Michailas Gorbačiovas Vakaruose sukėlė euforiją. Ne iškart, bet sukėlė (Šaltojo karo pabaiga, Vokietijos suvienijimas…). Bet jis buvo nusikalstamos partijos lyderis ir prigimties nepakeisi net su Glasnot. Nors ir prisidėjo prie partinio monolito suskaldymo. O lietuviai ir kiti sumaniai pasinaudojo situacija nepriklausomybei atkurti.
Jis buvo nusikaltėlis (demokratinės valstybės požiūriu), įsakęs žiauriai malšinti taikius protestus Vilniuje, Tbilisyje, Alma Atoje, Baku ir kituose miestuose. Atgailos nebuvo. Tai toks prisiminimas, nors apie mirusius kalbama gerai arba nieko. Na ne šį kartą. Vienintelis finalinis pliusas – pasirašė Sovietų Sąjungos kapituliaciją. Ar jis nutraukė Šaltąjį karą ir sugriovė Berlyno sieną? Ne. Tai padarė tautos, kurios norėjo laisvės“, – sakė LR Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Tačiau kokie užsienio svečiai atvyks į M. Gorbačiovo laidotuves, nėra aišku – dėl Rusijos karo Ukrainoje ir ES bei JAV sankcijų šaliai. Maskva, reaguodama į Vakarų baudžiamąsias priemones, daugeliui aukštų ES politikų uždraudė atvykti į Rusiją. Be to, „nedraugiškoms ES valstybėms“ uždaryta Rusijos oro erdvė. Daug Vakarų politikų dėl Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pradėtos invazijos į Ukrainą prieš šešis mėnesius vengia kontakto su Rusija. Tačiau dėl istorinės ir tarptautinės M. Gorbačiovo reikšmės atsisveikinti su juo norą gali pareikšti ir svečiai iš užsienio. 91-erių M. Gorbačiova.
https://www.delfi.lt/news/daily/world/kas-vyks-i-gorbaciovo-laidotuves.d?id=91121497