Ministrės Pirmininkės komentaras dėl tolimesnio XVIII-osios Vyriausybės darbo

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės komentaras dėl tolimesnio XVIII-osios Vyriausybės darbo:

„Šįvakar įvykusio Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Prezidiumo metu buvo aptartos tolesnio XVIII-osios Vyriausybės darbo perspektyvos atsižvelgiant į tai, kad Seimas nepritarė dalies frakcijos narių teiktam siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus.

Seimo sprendimą vertinu kaip apsisprendimą, jog kolektyvinė politinė atsakomybė už kilusias įtampas dėl egzistuojančių skirtingų savivaldybių tarybų tvarkų ir reikalavimų nustatant apmokėjimą už tarybų narių darbą ir/ar su tokiu darbu susijusių išlaidų kompensavimą Seimui taikytina tiek, kiek Seimas privalo nustatyti aiškius principus, leidžiančius panaikinti nepaaiškinamus dydžių ir reglamentavimo skirtumus. Šis darbas vyksta ir vieningą reglamentavimą numatančios įstatymo pataisos turėtų būti priimtos netrukus.

Pabrėžiu, kad kilusios įtampos niekaip nėra susijusios su tiesioginiu Vyriausybės darbu. Tai, kad keli Vyriausybės nariai, praeityje buvę Kauno miesto savivaldybės tarybos, kurios reglamentas nenumatė išlaidų kompensavimo procedūrų kontrolės, nariais, buvo bandomi paversti šios situacijos „veidu“ keliant jiems reikalavimus post factum už pakankamai tolimą praeitį, neatitiko mano supratimo apie problemą ir jos sprendimo būdus. Formuotas lūkestis dėl ministrų atstatydinimo kaip neva neatitinkančių mano pačios iškeltų skaidrumo reikalavimų neturėjo pagrindo, nes ministrų morale abejoti neturėjau ir neturiu priežasties. Nepaisant to, kilusios diskusijos kėlė riziką Vyriausybės sklandžiam darbui ir gebėjimui toliau vykdyti savo programą, todėl buvau pasirengusi už tai prisiimti asmeninę politinę atsakomybę ir prašiau Prezidiumo svarstyti galimą Vyriausybės atsistatydinimą, jeigu Seimas pirmalaikiams rinkimams nepritartų. Atsiprašau, kad dėl žmogiškos reakcijos į kilusią įtampą netiksliai komunikavau intenciją teikti savo atsistatydinimą be konsultacijos su partijos institutais. Suvokdama savo atsakomybę prieš politinę bendruomenę turėjau remtis Prezidiumo nutarimo formuluotėmis.

Įvertinus įvykusią diskusiją Prezidiume ir atsižvelgiant į tai, kad koalicija funkcionuoja ir iš esmės nemato kliūčių toliau vykdyti koalicinę sutartį, Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi, kaip įmanoma artimu metu papildžius ją švietimo, mokslo ir sporto ministru, ir toliau vykdys savo programą. Pasitikiu visais savo kolegomis Vyriausybėje. Seimo sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų neorganizavimo ir pasirengimą artimiausiu metu sureglamentuoti išmokas tarybų nariams laikau tam tikru brūkšniu, už kurio išlieka pareiga politikams atsakyti už konkrečius savo padarytus nusižengimus.“