Oficialų vizitą Japonijoje tęsianti Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitiko su Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) prezidentu, aplankė Keio universiteto Medicinos tyrimų centrą, vykdantį bendrus tyrimus su Lietuvos mokslininkais, susitiko su kompanijos „Hitachi“ generaliniu direktoriumi, o taip pat viešėjo Tokijo užsienio studijų universitete, kuriame skaitė paskaitą studentams.
Susitikime su AMED prezidentu Yoshinao Mishima aptartas dvišalis Lietuvos ir Japonijos mokslinis bendradarbiavimas – jau matomi bendros veiklos rezultatai ir ateities perspektyvos.
„Lietuvos gyvybės mokslų sektorius jau dabar džiugina pasiekimais, o kartu jis tebėra augantis – ir vienas sparčiausiai Europos Sąjungoje. Galimybė bendradarbiauti, vystyti projektus kartu su Japonija mums yra proga dirbti kartu su pasaulio lyderiaujančiais ekspertais, tuo pačiu šioje srityje matome abipusės naudos potencialą tiek gamybos, tiek mokslinių tyrimų srityje“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Dar 2020 m. balandį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir AMED pasirašė ketinimų protokolą dėl jungtinių mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimo, o Japonija yra tapusi viena pagrindinių Lietuvos partnerių pasaulyje inovacijų ir mokslo srityse.
Lietuvos mokslininkai vykdo bendrus projektus su AMED bei Keio universiteto Medicinos tyrimu centru, kuriame ketvirtadienį taip pat lankėsi premjerė. Bendri vėžio tyrimai – vienas iš tokios partnerystės pavyzdžių.
Keio universitete premjerė I. Šimonytė sakė jaučianti pasididžiavimą ir dėkingumą Lietuvos ir Japonijos mokslininkams ir gydytojams, kurių bendradarbiavimo dėka yra atrandamos iki šiol nediagnozuotų ligų priežastys ir kuriami nauji gydymo būdai.
Susitikime su „Hitachi“ generaliniu direktoriumi Toshiaki Higashihara premjerė I. Šimonytė aptarė Lietuvos ir Japonijos ekonominius ryšius, kuriems dar palankesnes sąlygas plėstis sudarys strateginė partnerystė, trečiadienį įtvirtinta abiejų šalių Vyriausybių vadovų, o taip pat konkrečias sritis Lietuvos ir „Hitachi“ bendradarbiavimui, ypatingai įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus.
Premjerė pažymėjo Lietuvos, kaip ES ir NATO narės, investuotojams užtikrinamas saugias ir palankias sąlygas šalyje.
Apsilankiusi Tokijo užsienio studijų universitete Ministrė Pirmininkė susitiko su jo prezidente Kayoko Hayashi, skaitė paskaitą studentams bei dalyvavo diskusijoje su studentais. Šiame universitete tarp kitų yra studijuojama ir lietuvių kalba.
Savo kalboje premjerė pabrėžė, jog dabartinėje globalaus saugumo aplinkoje pasaulio demokratijos, norėdamos neaukoti nacionalinio saugumo ir savo visuomenių gyvenimo būdo, turi investuoti į atsparumą grėsmėms ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje.
„Negalime sau leisti kartoti praeities elgesio su autokratais klaidų. Negalime likti tylūs ir abejingi, galbūt giliai susirūpinę, tačiau iš esmės – neveiklūs, kai susiduriame su grėsmėmis saugumui, agresija ar šiurkščiais tarptautinės teisės pažeidimais. Jei agresoriui nuolaidžiaujama, agresija atsiperka, ir jis kartos tai vėl ir vėl“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė, kaip pavyzdį pateikdama Rusijos karinės agresijos atvejus Sakartvele 2008 m., Ukrainoje 2014 m. ir šių metų vasarį.
Svarbu atsilaikyti prieš platų Rusijos dezinformacijos ir šantažo priemonių arsenalą, tarp pastarųjų – grasinimus branduoliniu ginklu.
„Esu tikra, kad Rusija niekada nepalauš ukrainiečių dvasios. Ir tikiuosi, kad Rusija niekada nepalauš demokratinių šalių valios Ukrainai padėti. Jeigu pasiduosime grasinimams branduoliniu ginklu, atversime uždorius visiems diktatoriams – nuo Rusijos iki Irano ir Šiaurės Korėjos – branduoliniam šantažui ateityje. Jeigu pralaimėsime Ukrainoje, pralaimėsime visur. Mūsų globalaus saugumo architektūrą lems Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Premjerė pridūrė, jog Japonijos balsas pasaulyje svarbus ir gerbiamas, todėl šalies išreikšta principinga pozicija Rusijos karinės agresijos atžvilgiu ir parama Ukrainai reiškia ypač daug.
