2024-03-06
Antrąją vizito Bukarešte dieną Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitikimuose su Rumunijos Prezidentu Klausu Iohannisu ir Suomijos Premjeru Petteri Orpo aptarė būtinybę stiprinti NATO ir sąjungininkų vienybę bei telkti didesnę paramą Ukrainai.
Taip pat trečiadienį Lietuvos Vyriausybės vadovė pasisakė Europos liaudies partijos (EPP) kongrese bei dalyvavo Euro-Atlantinio atsparumo centro (angl. Euro-Atlantic Centre for Resilience) apskritojo stalo diskusijoje, kurioje aptarta saugumo padėtis Juodojoje jūroje bei kiti regioninio saugumo ir atsparumo stiprinimo klausimai.
Susitikime su Rumunijos Prezidentu K. Iohannisu akcentuoti bendri Lietuvos ir Rumunijos saugumo interesai – nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pergalė ir bendradarbiavimas stiprinant NATO rytinio flango saugumą. Lietuvos premjerė pažymėjo visos transatlantinės bendruomenės vienybės ir tvirtos laikysenos svarbą siekiant Ukrainos pergalės ir Rusijos atgrasymo.
Kaip pažymėta susitikime, jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, nė viena Europos šalis negalės jaustis visiškai saugi.
Susitikime su Suomijos Ministru Pirmininku P. Orpo Lietuvos premjerė pabrėžė, kad Baltijos jūrai tampant vidine NATO jūra, regiono šalys turi maksimaliai koordinuotai veikti kartu, stiprindamos Aljanso rytinį pakraštį, o kartu ir visą NATO.
„Suomija Lietuvai – visomis prasmėmis artima partnerė ir sąjungininkė, su kuria dalijamės bendra atsakomybe už mūsų regiono saugumą ir bendru iššūkiu padedant Ukrainai atremti Rusijos agresiją ir nugalėti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Lietuva labai vertina ne tik į Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimo plėtrą, bet ir Šiaurės-Baltijos aštuoneto (NB8) formatą, ypač prie NATO prisijungus Suomijai, visai netrukus – ir Švedijai.
Glaudesnį bendradarbiavimą skatina ir poreikis didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms, tokiomis kaip nelegali ir dirbtinai skatinama migracija, su kuriomis pastaraisiais metais susidūrė tiek Lietuva, tiek Suomija bei kitos regiono šalys.
