Kiek suvartojame vandens? Kiek išleidžiame nuotekų? Atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame straipsnyje, parengtame pagal uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ 2023 metų veiklos ataskaitą.
Projektiniai pajėgumai kur kas didesni nei reikia
Geriamasis vanduo Telšių miestui tiekiamas iš Siraičių ir Kungių vandenviečių. Siraičių vandenvietės projektinis pajėgumas – 8 tūkst. 600 kub.m per parą. 2023 metais iš šios vandenvietės išgauta 304 kub.m vandens per parą. Dabar eksploatuojami 8 arteziniai gręžiniai iš 10 esamų. Vanduo šioje vandenvietėje keliamas iš permo-devono vandeningo sluoksnio, kuris slūgso 217-218 metrų gylyje. Kungių vandenvietės projektinis pajėgumas – 10 tūkst. kub.m per parą. 2023 metais iš šios vandenvietės išgauta 739 kub.m vandens per parą. Dabar eksploatuojami 4 iš 9 artezinių gręžinių. Vanduo šioje vandenvietėje keliamas iš kvartero vandeningo sluoksnio, kuris yra 50-60 metrų gylyje.
355 kilometrai tinklų
Iš viso „Telšių vandenys“ rajone eksploatuoja 33 vandenvietes. Gręžiniuose instaliuoti 59 siurbliai. 2023 metais Telšių mieste buvo išgauta 1 mln. 43 tūkst. kub.m, seniūnijose – 311 tūkst. kub.m vandens, iš viso – 1 mln. 354 tūkst. kub. m.
Bendrovė eksploatuoja 30 vandens gerinimo įrenginių. Ataskaitiniais metais paruošto geriamojo vandens kiekis siekė 1 tūkst. 347 tūkst. kub. Bendrovė pagerina 99,5 procentus išgauto vandens.
Bendrovė eksploatuoja ir prižiūri 355,5 kilometro vandentiekio tinklų, iš jų magistralinių tinklų – 135 kilometrus, skirstomųjų tinklų ir įvadų – 220,5 kilometro. Pernai vandentiekio tinklų nutiesta nebuvo.
2023 metais vandentiekio tinkluose įvyko 194 avarijos – 29 avarijomis daugiau nei 2022 metais. Avarija geriamojo vandens tiekimo įrenginiuose ir vandentiekio tinkluose įvardinama tais atvejais, kada dėl gedimų ar stichinių nelaimių gyventojams, pramonės įmonėms ar kitiems vartotojams nutraukiamas geriamojo vandens tiekimas.
Tiekiamo vandens kokybė nuolat tikrinama. Vanduo atitinka visus reikalavimus.
Tačiau vandenį kietina ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Tiesiogiai jos žmogaus sveikatai nedaro labai didelės žalos, bet prausiantis tokiu vandeniu sausėja oda, plaukai tampa šiurkštūs, jis kenkia buitinei technikai bei apsunkina jos priežiūrą. Vandens kietumo, nereglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2023.
Opi problema – vandens netektys. Sprendžiant šią problemą, stengiamasi sistemingai keisti uždaromąją armatūrą ir lauko tinklus, periodiškai tikrinti skaitiklius įvaduose bei butuose, gyventojai raginami renovuoti vidaus vandentiekio sistemas, ypač daug dėmesio skiriama nutekėjimų į kitas komunikacijas paieškoms.
2023 metais vandens netektys, lyginant su 2022 metais, padidėjo. Pagrindinė padidėjimo priežastis – gedo debitomačiai, skirti požeminių netekčių paieškai. Dėl šios priežasties nebuvo galima greitai surasti nutekėjimų.
Milijonai kubinių metrų nuotekų
Užterštos nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl jose esantys teršalai valomi. Kaip nuotekų valykloje vyksta teršalų pašalinimas, kontroliuoja nuotekų valykloje veikianti laboratorija.
Išleidžiamų nuotekų kokybė Telšių miesto nuotekų valymo įrenginiuose tiriama kas mėnesį, o 13 nuotekų valyklų Telšių rajone tyrimai atliekami kartą per ketvirtį. Vieną kartą per ketvirtį lietaus nuotekos kontroliuojamos 12-oje išleistuvų. Prie trijų išleistuvų jau pastatyti lietaus nuotekų valymo įrenginiai, iš kurių vanduo išteka į Masčio ežerą. Laboratorija taip pat atlieka aktyvaus dumblo tyrimus.
2023 metais buvo surinkta 4 mln. 205 tūkst. kub.m nuotekų – 448 tūkst. kub.m daugiau nei 2022 metais. Tam turėjo įtakos AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Scandye“ padidėjusi nuotekų realizacija.
Beveik visos surenkamos nuotekų tinklais nuotekos (96 procentai) yra biologiškai ir chemiškai išvalomos nuotekų valymo įrenginiuose, esančiuose Gaudikaičių kaime. Juose išvalomos nuotekos pagal pasiekiamus nuotekų išvalymo rodiklius atitinka visus šalies ir Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. 4 procentai nuotekų yra išvaloma nuotekų valymo įrenginiuose, esančiuose Varniuose, Janapolėje, Pavandenėje, Žarėnuose, Kaunatavoje, Nerimdaičiuose, Nevarėnuose, Dūseikiuose, Luokėje, Tryškiuose, Eigirdžiuose, Buožėnuose ir Gedrimuose. Šiuose valymo įrenginiuose buvo išvalyta 168 tūkst. kub. m nuotekų.
2023 metais nuotekų infiltracija sudarė 47,3 procento. Tai reiškia, kad į nuotekų valyklą atitekėjo 1 mln. 979 tūkst. kub. daugiau nuotekų nei jų surinkta iš vartotojų ir abonentų. Nuotekų infiltracija – tai avarijų metu išbėgęs vanduo, infiltracija taip pat atsiranda dėl šulinių ir nuotekų tinklų nesandarumo, nesąžiningų vartotojų išleidžiamų nuotekų. Tai padidina nuotekų, perpumpuojamų į valymo įrenginius kiekį ir tuo pačiu eksploatacines sąnaudas.
Nuotekų infiltracija, be minėtų veiksnių, priklauso ir nuo iškritusių kritulių kiekio. Pernai užklupo kelios intensyvios liūtys, todėl didelis lietaus nuotekų kiekis pateko į buitinius nuotekų tinklus, kas lėmė infiltracijos rodiklio padidėjimą.
Paviršinis vanduo upeliais ir upėmis nuteka į Baltiją
„Telšių vandenys“ paviršinius (lietaus) vandenis pradėjo eksploatuoti 2011 metais.
Telšiai, kaip ir visa Lietuva, yra kritulių pertekliaus zonoje. Vidutinis metinis kritulių kiekis, pagal Telšių meteorologijos stoties pateiktus duomenis, iškrentantis Telšiuose, yra 811 mm. Dalis vandens šiltuoju metų laiku išgaruoja, likę krituliai nuteka vandentėkmėmis arba papildo požeminius vandenis.
Bendrovė eksploatuoja ir prižiūri Telšių miesto teritorijoje esančią paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą. Miesto teritorijoje paviršinis vanduo surenkamas nuo gyvenamųjų ir komercinių pastatų stogų, kelių ir gatvių, šaligatvių bei pėsčiųjų takų. Gruntinio vandens surinkimui klojami drenažo tinklai, rekonstruojant gatves, įrengiant aikšteles, nusausinant sklypus, statant pastatus, drenuojant įgilintus statinius ir rūsius. Paviršinės nuotekos kartu su požeminiu gruntiniu vandeniu, vamzdynu ir grioviais transportuojamos į nuotekų priimtuvus. Šiuo metu eksploatuojama 58,2 kilometro paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų, 4 paviršinių nuotekų valyklos.
Telšių miestas įsikūręs kalvotoje vietovėje, tad pagal susiformavusį reljefą nuotekas galima transportuoti savitaka, nestatant siurblinių. Mieste išskirta 11 paviršinių nuotekų baseinų. Paviršinis vanduo, surinktas šiaurinėje miesto dalyje (iš geležinkelio stoties ir pramonės rajono), nukreiptas tolyn nuo miesto centro ir dviem grioviais nubėga į Svaigės, paskui – į Tausalo upelius. O iš čia patenka į Pateklą, ja – į Virvytę, kuri įteka į Ventą. Taip vanduo pasiekia Baltijos jūrą.
Nuotekos, surinktos nuo rytinės miesto dalies, apstatytos mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, dviem grioviais nukreiptos Telšės upelio link. Paviršinės nuotekos iš likusios miesto dalies per 8 lietaus išleistuvus patenka į Masčio ežerą tiesiogiai. Didžiąją Masčio ežero vandens dalį atplukdo Durbinio upelis, tekantis per Telšius ir surenkantis vandenį iš 4 didesnių išleistuvų. Perteklinis vanduo iš Masčio ežero išbėga į Juodupį ir Mastupio, Tausalo ir Pateklos upeliais patenka į Virvytę. Ir vėlgi Venta nuteka į Baltiją. Taigi, nesvarbu iš kur suteka paviršinis vanduo, jis upeliais sruvena į Pateklą ir išsilieja Ubiškės tvenkinyje, o paskui sruvena į Virvytę. Apskritai didžioji rajono vandens dalis (ne vien nuotekos) suteka į Virvytės baseiną.
Išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas turi atitikti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento keliamus reikalavimus. Bendrovė vykdo nuolatinę išleistuvų stebėseną. Visi atviri vandens telkiniai ir grioviai nuolat apžiūrimi, tikrinama ir pagal gyventojų pranešimus dėl galimos taršos. Kartą per ketvirtį pagal nustatytą grafiką atliekama laboratorinė 12-os išleistuvų kontrolė. Paviršinių nuotekų užterštumas neviršija leistinų maksimalių koncentracijų.
2023 metų pabaigoje „Telšių vandenys aptarnavo iš viso 16 tūkst. 655 abonentus ir vartotojus: 653 įmones, 6 tūkst. 676 individualius gyvenamuosius namus, 8 tūkst. 925 daugiabučių namų butus, 401 paviršinių nuotekų abonentą. („KŽ“ inf.)
