Kai kurie mūsų veikėjai mėgsta garsiai girtis „menais“ ir „turizmu“. Tačiau nesugebėjo padaryti taip, kad Biržuvėnų dvaro sodyba, kurios pastatams restauruoti išleisti milijonai, taptų ryškesniu turizmo objektu.
Kadangi Savivaldybei Biržuvėnų dvaro sodybos restauruoti pastatai tapo našta, nuspręsta juos išnuomoti. Restauruoti buvo tik keturi pastatai iš keliasdešimties. Prieš keletą metų sudegė senovinė daržinė. Kadangi pastatai išnuomoti, turistams belieka pasivaikščioti po dvaro sodybą. Dauguma jos pastatų griūva, nyksta.
Kaip vietos valdžiai rūpi paveldas, rodo ir prie Biržuvėnų stūksantis koplytstulpis. Jis — tarsi koks „firminis ženklas“, kuris ir vietos gyventojams, ir turistams charakterizuoja Telšių rajono valdžią. Jai negaila dešimčių tūkstančių eurų „meninėms plokštėms“, „meno ženklams“, o „profesionalaus meno“ propaguotojai mielu noru išleistų milijonus akmeninėms trinkelėms Telšių gatvėse. Tačiau, regis, nėra noro, kad „menų ir turizmo“ rajoną reprezentuotų ir kruopščiai prižiūrimi paveldo objektai.
Atvirkščiai — lankytiną Biržuvėnų dvaro sodybą, visų pirmiausia, pasitinka irstantis koplytstulpis, kurio remontas, reikia manyti, kainuotų kelis kartus pigiau nei viena „meninė plokštė“.
Ironiška, kad stende, kuriame aprašomas koplytstulpis, matome visai kitokį vaizdą nei dabar. Tikriausiai šis koplytstulpis seniausias rajone, pastatytas dar 1764 metais. („KŽ“ inf.)
