Tačiau nepastebimai ateis pavasaris, o žmonės ir vėl ims kempines į rankas bei blizgins savo keturračius draugus patys, norėdami šiek tiek sutaupyti.
Tiesa ta, kad automobilio plovimas tam neskirtoje vietoje gali užtraukti baudą. Ir ta bauda kartais didesnė nei viso sezono išlaidos plovimui.
Tačiau įdomu tai, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje tiek plovimo taisyklės, tiek ir baudos dydis skiriasi. Autoplius.lt šiame straipsnyje analizuoja keleto miestų savivaldybių priimtas transporto priemonių švaros taisykles.
Vilnius
Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi savo tvarkymo ir švaros taisykles. Jose sakoma, kad transporto priemones draudžiama plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų ir net nuosavuose gyvenamųjų namų kiemuose.
Draudimas galioja ne tik kėbulo plovimui. Taip pat draudžiama dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti atskiras transporto priemonės dalis.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas įspėjimas, arba bauda iki 579 eurų. Pažeidus įstatymą pirmą kartą dažniausiai skiriamas įspėjimas, o pažeidimą kartojant – bauda. Baudos dydis priklauso nuo padarytos žalos gamtai.
Kaunas
Kauno savivaldybė miesto tvarkymo ir švaros taisykles patvirtino dar 2014 metais. Jose taip pat yra numatytas punktas, draudžiantis automobilius plauti ir kitaip valyti tam neskirtose miesto vietose. Jis skamba lygiai taip pat, kaip ir Vilniaus savivaldybės.
Tiesa, antrajame pagal dydį Lietuvos mieste baudos jau nebe tokios didelės, kaip sostinėje. Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrius skelbia, kad už transporto priemonių plovimą tam neskirtose vietose galima gauti baudą, kuri siekia nuo 57 iki 115 eurų. Tiesa, įspėjimas čia neminimas.
Klaipėda
Pajūrio savivaldybės tarybos nariai taip pat balsavo už transporto priemonių plovimo viešose vietose draudimą.
Nutarime skelbiama, kad plauti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas naudoti transporto priemones ir priekabas – draudžiama. Tai reiškia, kad miesto teritorijoje negalima plauti automobilių nei daugiabučių, nei nuosavų namų kiemuose.
O ir baudos Klaipėdos savivaldybėje ne itin mažos. Jos lygiai tokios pat, kaip ir sostinėje. Nuo įspėjimo iki 579 eurų.
Paskambinus į Klaipėdos savivaldybės viešąjį skyrių ir paklausus ar dažnai šioje savivaldybėje išrašomos baudos už transporto priemonės plovimą viešoje vietoje, skyriaus vedėja sako, kad labai retai.
Per porą paskutinių metų buvo išrašytos vos kelios baudos, kurių didžioji dalis siekia vos 2 eurus. Tačiau jei pažeidimą pakartoja tas pats asmuo – bauda didėja.
Marijampolė
Šioje savivaldybėje taip pat galioja draudimai plauti savo automobilį tam neskirtose vietoje, tačiau jie šiek tiek švelnesni, nei didmiesčiuose. Marijampolėje galima plauti transporto priemonę savo kieme.
Savivaldybės taryba balsavo už nutarimą, kuriuo skelbiama, kad automobilių plauti negalima gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, kituose bendrojo naudojimo ir nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu, valdomuose žemės sklypuose.
Savo privačiame kieme, Marijampolėje automobilį plauti galima, tačiau su keliomis išimtimis: jei nenaudojamos aplinkai galinčios pakenkti cheminės medžiagos, jei nuotekos nesusigeria į gruntą, jei nuotekos nepatenka už sklypo kuriame vykdoma veikla ribų, o patenka į nuotekoms surinkti skirtus įrenginius.
Na, o baudų dydis toks pat, kaip ir Klaipėdoje ar Vilniuje. Jos siekia nuo įspėjimo iki 579 eurų.
Panevėžys
Norėdami pasidomėti Panevėžio miesto savivaldybėje galiojančiomis automobilių plovimo taisyklėmis, kreipėmės į miesto viešosios tvarkos skyriaus vedėją Tadą Martinaitį, kuris nurodė, kad taisyklės yra identiškos taikomoms Vilniuje.
O paklaustas apie galimybę transporto priemonę plauti nuosavame kieme, priduria: „automobilių nuosavame kieme, jei nėra įrengtos tam tinkamos infrastruktūros, plauti negalima. Tą darydami pažeisite aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašą“.
Skyriaus vedėjas Autoplius.lt informavimo ir apie galimų baudų dydį: „pažeidus transporto priemonių plovimo taisykles Panevėžyje, pirmą kartą skiriamas įspėjimas, arba bauda iki 140 eurų.
Antrą kartą – bauda nuo 140 iki 600 eurų. Baudos dydis priklauso nuo padarytos žalos gamtai“, – sako T. Martinaitis.
Tiesa, Panevėžyje per paskutinius dvejus metus tokių nusižengimų fiksuota nebuvo.
Žala
Sužinojus apie draudimus ir dideles baudas nemažai daliai žmonių kyla klausimas: kodėl? Pagrindinė priežastis – neigiamas poveikis gamtai. Ant automobilio nusėda dulkės, žydinčių medžių žiedadulkės, aplink ratus – purvas, o dugne – tepalų, degalų ar kitokių skysčių likučiai. Visa tai yra nepageidautina ir kenksminga aplinkai.
Plaunant automobilį daugiabučių kiemuose, purvas ir cheminės medžiagos, kuriomis plaunamas automobilis patenka į lietaus kanalizaciją.
Per ją keliauja į valymo įrenginius. Jei įrenginiai dėl papildomų medžiagų gauna didesnę apkrovą, vėliau gali praleisti nepakankamai išvalytas nuotekas, kurios ilgainiui pateks ir į vandens telkinius.
Žala daroma ne tik gamtai, bet ir žmonėms. Jei vanduo, su stabdžių trinkelių dulkėms ar kitomis smulkiomis nuo kėbulo su vandeniu nubėgusiomis dalelėmis, nepatenka į lietaus nuotekų sistemą – jis išdžiūsta, pakyla į orą ir didina bendrą aplinkos dulkėtumą.
Tai apsunkina kiekvieno iš mūsų kvėpavimą.
Žinoma, vienareikšmio atsakymo, kokį poveikį automobilio plovimas daro gamtai – nėra. Tai iš esmės labiausiai priklauso nuo to, kiek stipriai užterštas konkretus automobilis.
Tačiau mokslininkai daro prielaidą, kad kartą per savaitę plaunant automobilį toje pačioje vietoje, žala gamtai turėtų pasimatyti po 1 – 2 metų.
Norintiems automobilį plauti privačiose teritorijose, prieš tai darant Autoplius.lt rekomenduoja pasidomėti kiekvienos savivaldybės priimtomis taisyklėmis, kad nesulauktumėte baudos.
Tačiau, žinoma, didžiausia motyvacija turėtų būti – švari gamta ir grynas oras, kuriuo kvėpuojame patys.
