Į gerovės valstybės aukštumas kopiame tarsi į stiklo kalną. Vos pasirodo pažangos ir sėkmės ženklai iš kažkur išlenda pasaulinė ekonominė krizė, pandemija su nedžiuginančia ateities perspektyva. Realybė verčia kažko imtis, ieškoti išeičių ir sprendimų. Pasikeitusi LR Seimo sudėtis, truputėlį pakeitė ir valstybės valdymo prioritetus. Skambų šūkį – „mažiau gersime – būsime sveikesni“, pamažu išstumia „Laisvės partijos“ programinėse nuostatuose deklaruojamas liberalus požiūris į šeimą bei sveikatos apsauga grįsta narkotikų politika. O į kokią situaciją mūsų sveikatos sistemą įstūmė kaukėti funkcionieriai?
Primena anekdotą
Technikos mokslų daktaras, UAB „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Gediminas Kostkevičius, juokauja: – medikų atlyginimai maži, darbas sunkus, bet medicinos studijos sutraukia didžiausius konkursus. Situacija primena sovietmečio anekdotą apie konkursą sandėlininko vietai užimti, kuriame garbinga komisija iš visų galimų kandidatų pagaliau išrinko labiausiai patinkantį. Atrankos komisija pasikviečia jį ir sako: „pasirodei geriausiai, esame pasirengę Jus įdarbinti, bet kodėl nepaklausėte, kokį siūlote atlyginimą? Kandidatas į sandėlininkus, išgirdęs klausimą, net nustemba: „Ar Jūs dar ir atlyginimą man ruošiatės mokėti?“ Anot specialisto, medicininių paslaugų neprieinamumas, ilgos laukimo eilės, pacientų nepasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, beteisiškumo suvokimas, kuomet suteiktas gydymas neduoda prognozuojamų rezultatų, verčia susimąstyti, ar tinkamai vairuojama Lietuvos sveikatos apsaugos sistema?
Paburnoja
Pandemijai pasiekus piką, ligoninėse trūksta ne tik vietų, bet ir personalo. Susidaro įspūdis, kad visos valdžios, mokėdamos gydytojams ir kitiems medikams jų profesinį orumą žeminančius atlyginimus, optimizuoja medikų skaičių. Esminės korupcijos prevencijos priemonės – lankstinukų leidyba ir lipdukai ant mediko durų, verčia manyti, kad imamės aktyvių veiksmų korupcijai mažinti, tačiau žmonės dejuoja – prie gydytojų neįmanoma prisibrauti, visur eilės, aptarnavimas grubus, pasitaiko, kad ir kaimynus nugydo. Visiems suprantama, kad medikams nevalia priimti materialią pagalbą iš pacientų, tačiau bene visos valdžios leidžia ir leido medikams prisidurti ir kitais būdais. Pašnekovas akcentuoja, kad vienas jų – darbas keliais etatais bei darbas privačiose klinikose. „Jei dėl to vienas kitas sveikatos apsaugos ministras paburnoja, ar imasi privačių klinikų veiklos ribojimų, pasitelkęs konkurencijos teisę pažeidžiančius įsakymus, tai tik tada, kai viešosioms gydymo įstaigoms ima trūkti personalo“, – apie aklavietę, kurioje atsidūrė šalies medicinos sistema kalba G. Kostkevičius.
Gydytojų bendruomenėje atskirtis
Specialistas pastebi, jog vieni gydytojai dirba iš pašaukimo, nuoširdžiai atiduoda pacientams savo žinias ir laiką. Jie nebespėja papildomai uždarbiauti privačiose klinikose, jiems moraliai sunku priimti iš paciento materialinę padėką ar skirti jam vaistus, ar medicinos prietaisus dėl pažadėtojo tiekėjo atlygio. „Apie kitus gydytojų pajamų šaltinius iki šiol tyla. Tarsi jų Lietuvoje nėra. Turime daug laipsniuotų sociologų, bet nė vienas iš jų nėra tyręs, kiek pajamų gydytojai gauna už valdišką darbą, kiek pajamų iš darbo privačiose klinikose ( paprastai antraeilėse pareigose)., kiek iš pacientų, kiek iš farmacijos kampanijų, medicinos priemonių tiekėjų, kiek už dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose ar medicininio sukčiavimo?.Kiek pelno atneša „sėkmingi“ viešieji pirkimai? .. Už kokias sumas tą pačią medicininę įrangą perka privačios ir viešos gydymo įstaigos ir kiek būtų galima čia sutaupyti? Apie kokią sveikatos apsaugos sistemos kokybę kalbame, jei rajonų ligoninės neretai laiko priklausomybių turinčius ir profesine prasme degradavusius gydytojus vien todėl, kad neturėdami tam tikros specialybės gydytojo, neturėtų galimybės teikti eilės gydymo paslaugų“, – apie didžiulę socialinę atskirtį ir ją sąlygojančius veiksnius svarstė G. Kostkevičius.
Pasaulyje praktikuojama telemedicina
Anot mokslų daktaro, pasaulyje dauguma medicinos paslaugų nutolusiems regionams yra teikiama telemedicinos sprendimų pagalba. „Kodėl negalima Žeimiuose, Tytuvėnuose ar panašaus dydžio miesteliuose ar kaimuose pastatyti kažką panašaus į Snoro kioskelius, gal kiek didesnius. Juose galėtų dirbti slaugytojos, kurios vizualių ryšio priemonių pagalba susisiektų su didmiestyje budinčiu šeimos ar reikiamos specializacijos gydytoju“, – garsiai klausia G. Kostkevičius. Šiandien technologijų pažanga, telemedicinos prietaisai jau leidžia per atstumą išmatuoti paciento kraujo spaudimą, paklausyti plaučius, apžiūrėti gerklę, atlikti begales kitų medicininių procedūrų. Su robotų pagalba jau atliekamas nuotolinis vidaus organų echoskopavimas, mažos chirurginės operacijos, kurioms nereikalinga sterili operacinės aplinka. Anot technikos mokslų daktaro, echoskopavimo robotas kartu su valdymo pultu nutolusioje gydymo įstaigoje šiandien kainuoja apie 70 000 Eur. bei 25 000 Eur. reikėtų jį aptarnaujančio mediko išlaikymui, jei jam kas mėnesį mokamas 1500 Eur. darbo užmokestis. Jo nuomone, ši įranga atsipirktų per 5-8 metus. Tuomet medicinos įstaigų vadovams nereikėtų raudonuoti dėl į viešumą patekusių ar nutylėtų medikų suluošintų provincijos žmonių istorijų. „Tol, kol visuomenės sveikatinimui skirtos lėšos bus naudojamos ne pacientų gydymui, o partinių kaselių papildymui ir gydymo įstaigų vadovų gerovei, išmaniai manipuliuojant viešaisiais pirkimais, mūsų šalis iš aklavietės nepajudės“, – apgailestaudamas, kad iki šiol Lietuvoje gydymo paslaugų teikimas pacientams telemedicinos priemonėmis yra nelegalus, kalbėjo mokslininkas.
http://https://www.youtube.com/watch?v=6Imp2yTYeFQ
Funkcijų paskirstymas
„Lietuvoje sveikatos apsaugos ministrai savo įsakymais priskyrė gydytojams daugybę funkcijų, kurias išsivysčiusiose pasaulio šalyse atlieka žemesnių grandžių medicinos darbuotojai, ir jie tuo didžiuojasi. Jei taip būtų ir Vakaruose, tų šalių sveikatos apsaugos sistemos bankrutuotų, nes gydytojų ir slaugytojų atlyginimai skiriasi bent 5 kartus. Bet Lietuva tai gali sau leisti tol, kol mokės gydytojams žemiausius ES šalyse atlyginimus ir jie nepradės streikuoti. Deja, bet ir gydytojai mūsų šalyje susiskaldę: vieni trokšta skaidrumo ir socialinio lygiateisiškumo, kiti – prisitaikė žvejoti drumstame vandenyje. Valdžia derasi su sočiais ir pamalonintais, kiti – emigruoja ar lieka atskirtyje“, – apie socialinę atskirtį medicinos sistemoje pasisakė G. Kostkevičius.
Reikalinga struktūrinė reforma
Anot G. Kostkevičiaus, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reikalinga struktūrinė reforma. Medikų atlyginimų didinimą turi lydėti investicijos į perėjimą prie naujo apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas modelio, kai mokama ne už suteiktas gydymo procedūras, o už gydymo rezultatus. Turi būti peržiūrėtos slaugytojų, šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų atsakomybių ribos ir pareigos, optimizuoti veiklos procesai, diegiami nuotolinės ir nuolatinės pacientų stebėsenos sprendimai, telemedicinos paslaugų sistemos, klinikinių sprendimų palaikymo ir pacientų įgalinimo sprendimai, veikiantys dirbtinio intelekto pagrindu. „Lietuva turi stiprų IT sektorių, kuris galėtų daug nuveikti, vystydamas telemedicinos sprendimus, bet tai reikia grįsti vieša ir privačia partneryste, nes valstybė, Sveikatos apsaugos ministerijos asmenyje, jau pademonstravo savo impotenciją, kuriant e-sveikatos sistemą. Išsivysčiusių pasaulio šalių sveikatos priežiūros sistemos vis labiau kliaujasi telemedicina, nuotoline pacientų stebėsena, gydymo paslaugų teikimo grandinės trumpinimu, kuriant klinikinių sprendimų palaikymo programines sistemas, grindžiamas dirbtiniu intelektu“, – deja, kol kas apie visa tai išgirdę ministerijos klerkai, anot pašnekovo, tik „klapsi ausimis“.
Kokios permainos ateityje?
Mokslininkas atviravo, nors nueinantieji nepraleido palankios progos skolintis pasaulinėse finansų rinkose, tačiau neparodė nei ryžto, nei skyrė pinigų struktūrinei sveikatos priežiūros sistemos reformai. Jo nuomone, tai sektoriuje dominuojančio mentaliteto problema. Vis dėlto jis vertinąs tai, kad besitraukianti iš postų valdžia parodė ypatingą drąsą – neišsigando nei aludarių, nei farmacininkų, nei ginekologų spaudimo, drąsiai sekė prieš 150 metų Motiejaus Valančiaus išsakyta blaivybės idėja. O kokios permainos laukia dabar? Mažiau gersime ir būsime sveikesni, imsimės strateginių į pažangą ir inovacijas orientuotų veiksmų, ar griebsimės visagalės medicininės marihuanos?
