Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), detaliai išnagrinėjusi Finansų ministerijos derinimui pateiktus gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio įstatymų pakeitimų projektus, pateikė ministerijai savo vertinimą ir argumentus dėl naujųjų mokesčių pertvarkos iniciatyvų.
Kaip pažymima Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms bei Seimo komitetams adresuotame kreipimesi, LPK sveikina kovo pabaigoje Finansų ministerijos pristatytas iniciatyvas, numatančias galimybę verslui palankiau investuoti į gamybinius įrenginius bei kitus veiklą efektyvinančius sprendimus. Taip pat palaiko paskatas visuomenei diversifikuoti savo kaupimą ir investuoti. Visgi, LPK reiškia susirūpinimą, kad bendras pateiktų mokesčių pakeitimų siūlymų paketas gali turėti labiau neigiamą nei teigiamą įtaką visai mokesčių sistemai.
Kompromisas paskirstytojo pelno mokesčio modeliui
„Labai reikšmingas ir sveikintinas ministerijos siūlymas – kuris tikrai neliko nepastebėtas ir apie kurio svarbą verslo bendruomenė pasisakė dar kovo mėnesį – tai įtrauktas momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodo taikymas, skaičiuojant pelno mokestį. Tiek pramonės, tiek kitų sektorių įmonėms būtina suteikti paskatas ir galimybes investuoti į gamybinių įrenginių atnaujinimą, gamybos procesų efektyvinimą. Tai ypač reikalinga dabar – lėtėjant ekonomikai, kai dar nuožmiau konkuruojame su kaimyninėmis šalimis ir jų investicine aplinka“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK kreipimesi pažymima, kad Latvijoje, Estijoje yra taikomas paskirstytojo pelno mokesčio modelis, o Finansų ministerijos siūlomas momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas yra kompromisinis paskirstytojo pelno mokesčio modelio variantas. Tam, kad nenukentėtų Lietuvos verslo konkurencingumas, LPK siūlo tobulinti ministerijos pasiūlymą ir neapriboti turto rūšių. Be to, siekiant užtikrinti, kad momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodas atneštų didžiausią galimą naudą investuojančioms įmonėms, LPK siūlo leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais.
Palaiko paskatas investuoti
LPK palaiko iniciatyvą sukurti investicinę sąskaitą. Tikimasi, kad šis sprendimas paskatins visuomenę lengviau diversifikuoti savo kaupimą ir investicijas. LPK siūlo, kad, remiantis kitų Europos šalių pavyzdžiu, per metus galima investuoti suma turėtų būti neribojama arba bent jau reikšmingai padidinta. Pavyzdžiui, iki 100 tūkst. eurų, šią ribą siejant su dirbančio asmens gaunamų pajamų suma ir taip skatinant mokėti mokesčius.
Kritika gyventojų pajamų mokesčio modeliui
Itin didelį susirūpinimą LPK kelia naujas gyventojų pajamų apmokestinimo metodas – papildomi tarifai aukštoms pajamoms. LPK ragina atsižvelgti ir įvertinti tikėtinus neigiamus tokios iniciatyvos padarinius: mažesnę paskatą reinvestuoti, aukštesnes pajamas gaunančiųjų postūmį emigruoti į aplinkines valstybes, neigiamą signalą aukštesnes pajamas gaunantiems talentams atvykti į Lietuvą. LPK siūlo netaikyti papildomų tarifų aukštas pajamas gaunantiems gyventojams, nes progresinis tarifas buvo įvestas kaip laikinas, taikomas ypatingai mažai daliai darbuotojų.
Kreipimesi pažymima, kad naujas gyventojų pajamų mokesčio modelis nubaustų aukštesnes pajamas gaunančiuosius, nors ekonominio lėtėjimo laikotarpiu būtent jie skatina ekonomiką – reinvestuodami gautas pajamas, kurdami naujas darbo vietas. LPK atkreipia dėmesį, kad visai Europos Sąjungai balansuojant ant recesijos ribos, net diskusija apie tokį gyventojų pajamų mokesčio modelį yra nesavalaikė.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pasirenkama įgyvendinti ne pilną nulinio reinvestuojamo pelno tarifą, bet alternatyvą – momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodą – papildomai apmokestinti dividendus yra žalinga: kuriama neigiama paskata reinvestuoti, kurti pridėtinę vertę ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu, kai tai yra labai reikalinga.
Perspėja apie tikėtinus neigiamus padarinius
LPK keičiamame sisteminiame pasiūlyme pasigenda ambicijos siekti, kad „Sodros“ įmokų ir išmokų „lubos“ būtų sulygintos ir reiškia pritarimą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viešai išsakytam siūlymui ne kelti „Sodros“ „lubas“ iki 60 VDU individualiai dirbantiesiems, bet „Sodros“ lubas darbo pajamoms sumažinti nuo 60 iki 43 VDU.
Taip pat LPK nerimauja, kad nepaisant sveikintino žaliųjų tikslų siekio, naujasis automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaitymo metodas (siejant su anglies dvideginio išmetimo normomis), šiuo sudėtingu laikotarpiu kurtų didelę naštą verslui. Pastebėtina, kad net elektromobiliams, kurių anglies dvideginio išmetimas prilyginamas nuliui, yra taikomas limitas: iš pajamų gali būti atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 75 000 Eur.
LPK įsitikinimu, šis siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi esama sistema yra gerokai draugiškesnė verslo aplinkai. Todėl siūloma ne keisti reguliavimą, bet verčiau dėti pastangas dėl esamos sistemos įgyvendinimo – per priminimus ir raginimus informuoti įmones apie poreikį skaičiuoti pajamas natūra darbuotojams, besinaudojantiems įmonių automobiliais asmeniniais tikslais.
Galiausiai LPK mokesčių reformoje ragintų skirti dėmesį ir kitiems klausimams, kurie nebuvo paliesti pateiktuose įstatymo projektuose. Pavyzdžiui, dėl Lietuvos subjektų investuojančių į Ukrainą (taip pat į Vokietiją) per populiariausią įmonės formą ТОВ (GmbH), diskriminacijos (kas yra itin aktualu Lietuvos verslui aktyviai ruošiantis dalyvauti Ukrainos atstatyme).
Taip pat LPK kreipimesi pateikė siūlymus-prielaidas darbo aplinkos gerinimui. Pavyzdžiui, leisti darbdaviams skirti 10 proc. darbo užmokesčio fondo darbuotojų naudoms (maitinimo, automobilių parkavimo, sporto klubų abonementų, skiepų, sveikatos draudimų, taip pat darbo namuose inventorius), nelaikyti to GPM objektu, ir atsisakyti papildomų biurokratinių procedūrų. Taip pat pasiūlyta numatyti, kad darbdaviams sutarus su darbuotoju dėl kompensavimo už sąnaudas, patirtas dirbant namuose, ir kurios yra apibrėžtos darbo sutartyje, tokias kompensacijas darbdaviai galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams, o darbuotojams gauta kompensacija nebūtų įskaičiuota į darbo užmokestį.
