Inovacijų agentūros atlikta Lietuvos regionų ekonomikos apžvalga rodo, kad šalies apskrityse ryškėja aiškios ekonominės specializacijos – vieni regionai stiprėja kaip gamybos centrai, kiti tampa logistikos ir transporto mazgais, o didmiesčių ekonomikos išlieka labiausiai diversifikuotos.
Vis ryškesnės regionų specializacijos tampa tvirtu pagrindu jų konkurencingumui didinti ir aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikai kurti. „2025 m. Lietuvoje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių ir antrus metus iš eilės Vidurio ir vakarų Lietuvos regione įregistruota daugiau naujų juridinių asmenų nei sostinės regione. Tai rodo didėjantį verslumo aktyvumą už didžiųjų miestų ribų. Matome, kad nukreiptos pastangos auginti šalies regionus duoda rezultatų, todėl ir toliau prioritetu išlieka pagalba verslams pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės veiklų, diegti inovacijas ir investuoti į technologijas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Išsiskiria trys ekonomikos modeliai Inovacijų agentūros direktorė dr. Monika Paulė sako, kad Lietuvos regionai vis aiškiau išsigrynina savo ekonominius vaidmenis. „Pastaraisiais metais matome, kad regionuose stiprėja ne atsitiktinės veiklos, o nuoseklios ekonominės specializacijos. Apžvalgoje išskiriame tris pagrindinius Lietuvos regionų ekonomikos modelius, kurie išlieka stabilūs paskutiniuosius penkerius metus”, – teigia M. Paulė.
Telšių, Panevėžio, Utenos ir Marijampolės apskritys išsiskiria kaip pagrindiniai gamybinės pramonės centrai – jose apdirbamoji gamyba kuria apie trečdalį apskrities BVP.
Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskritys išsiskiria kaip pagrindiniai logistikos ir transporto centrai Lietuvoje.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskritys pasižymi labiausiai diversifikuota ekonomika – jose trijų didžiausių sektorių kuriama BVP dalis yra mažiausiai koncentruota tarp visų Lietuvos apskričių.
Regionų specializacijos atskleidžia konkurencinius pranašumus Apžvalgoje matyti, kad regionų specializacijos tampa svarbiu augimo, investicijų ir verslo plėtros pagrindu. Šiaulių apskritis išsiskiria sausumos transporto specializacija – šis sektorius sukuria apie ketvirtadalį apskrities BVP, o tarp didžiausių įmonių – „Girmeta“, „Trasis“ ir „Gretvėja“. Panevėžyje ryškiausias transporto priemonių ir jų dalių gamybos sektorius, kuriantis apie 6 proc. apskrities BVP. Sektoriaus lyderės – „AQ Wiring Systems“ ir „Schmitz Cargobull Baltic“.
Klaipėdos apskrities specializaciją formuoja vienintelis Lietuvos jūrų uostas. Laivų statybos sektorius sukuria 4 proc. apskrities BVP ir įdarbina 5 proc. dirbančiųjų, o tarp didžiausių įmonių – „RNDV Group“, „Laivsta“ ir „Vakarų Baltijos laivų statykla“.
Marijampolės apskrityje išsiskiria medienos gaminių, maisto produktų pramonė ir sausumos transportas. Šie sektoriai kartu sukuria apie trečdalį apskrities BVP, o tarp didžiausių įmonių – „Mantinga Production“ ir „Marijampolės pieno konservai“.
Alytaus apskritis išsiskiria diversifikuota ekonomika – sveikatos priežiūros, medienos gaminių ir nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriai kartu sukuria 13 proc. apskrities BVP. Didžiausios įmonės – „Eglės sanatorija“, „Stora Enso Lietuva“ ir „Stronglasas“.
„Stiprios regionų specializacijos jau šiandien kuria prielaidas didesniam darbo našumui, o investicijos į technologijas ir inovacijas padėtų šį potencialą išnaudoti dar geriau“, – sako M. Paulė.
Augimo potencialas slypi nišiniuose lyderiuose
Inovacijų agentūros regionų ekonomikos apžvalga taip pat parodo tam tikrose apskrityse identifikuotus nišinių lyderių sektorius, kurių technologinis atsinaujinimas, plėtra ir produktyvumo didinimas galėtų tapti svarbiu regionų ekonomikos augimo šaltiniu.
Šiauliuose nišiniu lyderiu išskiriama kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, o didžiausias augimo potencialas matomas didmeninėje prekyboje. Panevėžyje išsiskiria transporto priemonių ir jų dalių gamyba, o papildomų augimo galimybių matoma sausumos transporte.
Marijampolėje nišiniais lyderiais įvardijami transporto priemonių dalių ir metalo gaminių gamybos sektoriai, o didžiausias potencialas siejamas su prekyba ir maisto produktų gamyba. Klaipėdoje augimo potencialas pirmiausia matomas sausumos transporto sektoriuje, o nišiniais lyderiais išskiriama chemikalų, metalo gaminių bei kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba.
Panašių augimo galimybių identifikuota ir Alytaus, Tauragės, Telšių bei Utenos apskrityse.
Regionuose daugėja verslų, tačiau svarbiausias iššūkis – jų augimas. Inovacijų agentūros duomenys rodo, kad 2025 m. Lietuvoje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių – daugiausia per visą analizuojamą laikotarpį, didėjantį verslumo aktyvumą rodo ir augantis juridinių asmenų skaičius regionuose.
Vis dėlto apie 95 proc. visų Lietuvos įmonių sudaro labai mažos ir mažos įmonės, todėl vienu svarbiausių iššūkių išlieka jų augimas ir perėjimas į brandesnį veiklos etapą.
„Naujų verslų skaičius regionuose nuosekliai auga, tačiau ilgalaikį poveikį regionų ekonomikai lems jų gebėjimas pereiti į kitą augimo etapą. Brandesni verslai pasižymi didesniu darbo našumu, stipresniu eksporto potencialu ir didesnėmis investicijomis į inovacijas, todėl šiandien svarbu kurti sąlygas, kurios padėtų įmonėms augti ir stiprinti savo konkurencingumą“, – sako Inovacijų agentūros vadovė.
Su visa Lietuvos regionų apžvalga galite susipažinti ČIA.
