Lrytas.lt
Aug 24, 2023, 12:09 PM
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad jos palaiko įstatymų projektais siūlomą visų skirtingų pajamų rūšių sumavimą ir papildomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus aukštoms pajamoms.
LPSK siūlo 27 proc. GPM tarifą taikyti tik sumuojamoms pajamoms ir nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus. Pagal dabartinį šalies VDU tai būtų 235 tūkst. eurų (apie 20 tūkst. per mėnesį). Ši riba ir buvo numatyta pirminiame Finansų ministerijos pasiūlyme, tačiau vėliau kartelė pakelta iki 180 VDU (apie 353 tūkst. eurų) per metus.
Tuo metu iki 35 tūkst. eurų per metus uždirbantys gyventojai turėtų mokėti mažesnį – 15 proc. GPM tarifą (šiuo metu – 20 proc.). Siekiant didinti darbo sutarties kaip darbo santykių pagrindo patrauklumą ir užtikrinti socialinį saugumą darbuotojams šis tarifas turėtų būti taikomas tik dirbantiems pagal darbo sutartis.
„Šiuo metu Lietuvoje, anot ekonomistų, turime postsovietinę sistemą, kuri yra neteisinga ir griauna visuomenės pasitikėjimą valstybe, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. – Eilinis žmogus ant savo pečių tempia pagrindinę mokesčių naštą, kai tuo tarpu turtingieji prie visų gerovės prisideda daug mažiau“.
Taip, anot jos, skurdinamos sritys, kurios gyvybiškai būtinos visuomenės gerovei: sveikatos apsauga, švietimas, socialinės paslaugos, aplinkosauga, infrastruktūra.
„Neinvestuojant į šias sritis atveriami keliai čia vis labiau įsitvirtinti privačiam verslui. Tuomet gyventojai turi mokėti du kartus: per mokesčius ir dar papildomai už paslaugas (žiūrėkime, kaip veikia privačios mokyklos ar gydymo įstaigos). Jau turime beveik visiškai privatizuotas komunalines paslaugas, pusiau privatizuotą mediciną ir švietimą, laiko klausimas, kada verslas įsiverš į policiją ar priešgaisrinę apsaugą“.
Skirtingų pajamų rūšių (darbo, kapitalo bei individualios veiklos) sumavimui ir papildomo tarifo joms taikymui itin priešinasi stambaus verslo atstovai.
„Turtingiausiųjų lobistai siūlomą mokesčių progresyvumą vadina mokesčių iškraipymu, grįžimu į praeitį ir net bausme, o išties tai yra pažangiausių ir ekonomiškai pajėgiausių valstybių modelis. Tokios šalys vadovaujasi laiko patikrintu solidarumo principu, kai visi prie valstybės išlaikymo prisideda pagal galimybes – tie, kas gauna daugiau pajamų ir moka daugiau“, – teigė I. Ruginienė.
Profesinės sąjungos ragina politikus pagaliau atsižvelgti į tarptautinių institucijų išvadas ir rekomendacijas – didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Pagal Pasaulio banko ataskaitą, gyventojų pajamų mokesčio sistema darbo užmokesčiui nėra progresinė pajamų skalės viršuje, taikomi tik du tarifai, o mažas pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams GPM tarifas yra gana aukštas.
Daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
