Anksčiau skelbta, kad nuo sausio Lietuvos miestai turės atsisakyti viešąsias erdves stebinčių kiniškų vaizdo kamerų. Sostinė ruošiasi atnaujinti tinklą, Kaunas ir Klaipėda ekspertų dėl saugumo kritikuotų stebėjimo kamerų keisti neskubės. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teigia, kad jas ir toliau bus galima naudoti, bet tik jeigu kiniškus įrenginius prižiūrės patikrinti tiekėjai. LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto docentas Linas Bukauskas išvardijo, kokias didžiausias grėsmes nepatikimose šalyse pagaminti įrenginiai gali kelti. Atjungus kameras nuo tinklo, pastebėjo jis, rizikos valdomos tik iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas LRT.lt nurodė, kad sostinėje iš viso veikia 350 vaizdo stebėjimo kamerų, iš kurių maždaug trečdalis – pagamintos Kinijoje ir laikomos nesaugiomis. Pasak jo, dar šiemet bus skelbiamas viešasis pirkimas, o kiniški įrenginiai bus keičiami.
Kauno valdžia laikosi kitokios nuomonės ir pabrėžia, kad vaizdo stebėjimo kameros, nors ir kiniškos, tačiau yra saugios, nes veikia uždarame tinkle.
„Kameros sujungtos į uždarą tinklą, prie jo prisijungti iš išorės ir taip perimti duomenis nėra galimybės, todėl veikiančių kamerų neatsisakysime, tačiau sugedus jų netaisysime. Jos bus keičiamos naujomis“, – teigė E. paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis.
Pasak jo, mieste planuojama įrengti apie 30 naujų stebėjimo kamerų.
„Tiek keičiamos sugedusios vaizdo kameros, tiek naujos atitiks Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatas bei iškeltus nacionalinius saugumo reikalavimus“, – LRT.lt nurodė jis.
Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat atsisakė planų mieste įrengtas Kinijoje pagamintas stebėjimo kameras pakeisti naujomis, saugesnėmis.
Kameras naudoti galės, bet prižiūrėtojams – griežti reikalavimai
Krašto apsaugos ministerija (KAM) LRT.lt aiškaus atsakymo – miestai privalės atsisakyti kiniškų kamerų, ar galės jas naudoti – nepateikė, tačiau nurodė, kad kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vasarį skelbė išaiškinimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo numatant, kad „perkančiosios organizacijos iki 2025 m. sausio 1 d. gali įsigyti techninės ar programinės įrangos, kuri yra įsigyta iki 2022 m. balandžio 1 d., priežiūros ar palaikymo paslaugas, taikydamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo <...> nuostatas“, taikymo.
Sausio 1 d. turi būti suprantama kaip nepatikimų gamintojų įrangos, įsigytos iki 2022 m. balandžio 1 d., priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimo pabaiga.“
KAM primena, kad Kinija laikoma nepatikima, grėsmę nacionaliniam saugumui keliančia šalimi, todėl būtina užtikrinti, kad stebėjimo kameros kuo greičiau būtų pakeistos patikimų gamintojų įrenginiais.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotojos Viktorijos Namavičienės teigimu, senosios kameros miestuose galės likti, tačiau bus privalu užtikrinti, kad įrangos palaikymo paslaugas teiktų nacionalinio saugumo aspektu patikrinti tiekėjai.
„Įstatymo nuostata nenumato pareigos pakeisti pačią techninę ir programinę įrangą. Visgi gali atsitikti taip, kad priežiūros ir palaikymo paslaugų nebus įmanoma įsigyti iš nacionalinio saugumo aspektais patikrintų tiekėjų nepakeičiant pačios techninės ar programinės įrangos, pavyzdžiui, perkančioji organizacija turi įsigijusi IT sistemą, kurios visas intelektines teises turi nepatikimas tiekėjas ir tik jis turi teisę aptarnauti šią IT sistemą. Tokiu atveju perkančiajai organizacijai teks nusipirkti ir naują IT sistemą“, – paaiškino ji.
Duomenų vagystė – ne vienintelė rizika
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Bukauskas įvardijo kelias svarbias rizikas, kurias gali kelti nepatikimose šalyse pagaminti įrenginiai.
„Gali taip atsitikti, kad vykdant stebėseną ir prisijungus prie interneto kamera gali nutekinti duomenis arba sudaryti prieigą prie asmeninių duomenų“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo nestebina tai, kad kameras bus leidžiama naudoti ir toliau, nes greitai pakeisti visus įrenginius būtų sudėtinga, bet tai – trumpalaikis sprendimas. Anot jo, iš dalies suvaldyti riziką galima užtikrinus, kad vaizdo stebėjimo įrenginiai būtų atjungti ir negalėtų prisijungti prie interneto tinklo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad prie įrenginių nebūtų galima prisijungti ir iš išorinio tinklo.
L. Bukauskas pabrėžė, kad įmonės, prižiūrinčios kameras, turės prisiimti atsakomybę dėl rizikų pašalinimo. LRT.lt pašnekovas paaiškino, kad prižiūrint tokias kameras prireiks gausesnių žmogiškųjų išteklių.
„Kai kuriais atvejais gal net fiziškai reikės eiti prie kameros, atlikti tam tikrus veiksmus“, – pridūrė jis.
Rizikų yra ir daugiau, vardijo jis. Pavyzdžiui, anksčiau įsigytoje vaizdo stebėjimo kameroje gali būti jau įdiegta pažeista programinė įranga.
„Kamera viduje turi procesoriuką, apskaičiavimo modelį, tai hipotetiškai galima įsivaizduoti tokią situaciją, kad gali būti atvejų, kai kamera, atpažinusi tam tikrą simbolį ant žmogaus, pavyzdžiui, marškinių, žmogaus atvaizdą sulietų, paslėptų. Įsivaizduokime, kad kokia nors šalis nori pasiųsti savo agentą į objektą, kuriame yra tokia kamera su pažeista programine įranga“, – hipotetinę situaciją apibūdino L. Bukauskas.
Šiemet užfiksavo virš 30 tūkst. nusižengimų
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno AVPK) skaičiuoja, kad šiemet iki birželio 18 dienos vaizdo kameros padėjo užfiksuoti daugiau kaip 30 tūkst. nusižengimų, dažniausiai, virš 19 tūkst. atvejų, pasitaiko automobilių, kuriems neatlikta techninė apžiūra. Dar 14 tūkst. automobilių buvo neapdrausti, o 2 tūkst. vairuotojų neturėjo nė vieno minėto privalomo dokumento.
„Kaune įrengta vaizdo stebėjimo kamerų sistema fiksuoja mieste esančius tiltus, judrių gatvių sankryžas, įvažiavimus ir išvažiavimus iš miesto bei kitas viešąsias erdves. Kai kurios kameros fiksuoja ne tik vaizdus, bet ir stiprius garsus, pavyzdžiui, riksmus, sprogimus, šūvius. Kita dalis kamerų fiksuoja valstybinius numerius, transporto priemonių registracijos valstybių kodus, transporto priemonių judėjimo duomenis – datą, laiką, vietą, judėjimo kryptį“, – teigiama komentare LRT.lt.
Anot pareigūnų, statistika, kurios konkrečios mieste įrengtos kameros padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, nėra vedama, tačiau būtent vaizdo stebėjimo sistema padėjo išaiškinti rezonansinį nusikaltimą – nepilnametės pagrobimą.
„Remiantis Vaizdo stebėjimo viešose vietose informacinės sistemos (VSIS) nuostatais, duomenys apie užfiksuotus transporto priemonių valstybinius registracijos numerius, kurie įvertinti kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimai, saugomi 24 mėnesius. Kai VSIS duomenys naudojami kaip duomenys, turintys reikšmės atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, jie gali būti perkeliami ir saugomi kitose informacinėse sistemose, registruose ar duomenų saugyklose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, kol yra reikalingi tyrimui. Kai duomenys tampa nereikalingi, jie nedelsiant sunaikinami“, – dėstė Kauno AVPK.
