Prieš metus pradėtos rengti Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kontekste 2022 m. spalio 13–14 d. Druskininkuose sušaukta Piliečių taryba. Pirmą kartą tokiu būdu bus konsultuojamasi su visuomene ją įtraukiant į svarbiausio valstybės strateginio dokumento, kuris nubrėš kryptį ateinantiems metams, rengimo procesą. 30 atrinktų dalyvių svarstys, ką reiškia visuomenės tarpusavio pasitikėjimas ir kaip jį stiprinti ateityje, analizuos realius įvykius Lietuvoje, nagrinės neįgaliųjų integracijos, tautinių mažumų, pabėgėlių klausimus.
Piliečių taryba – pasaulyje paplitęs, bet Lietuvoje dar naujas valdžios bendradarbiavimo su visuomene būdas, kai atsitiktinai atrinkti visuomenės atstovai sprendžia valstybei svarbius klausimus. „Lietuvoje jau kurį laiką vykdomos viešosios konsultacijos, kurių metu visuomenės atsiklausiama nuomonės, siekiama gauti pasiūlymus sprendimams pagrįsti. Tačiau atsiranda dar gilesnio įtraukimo poreikis – kurti sprendimus kartu su visuomene“, – sako Gitana Vaškelienė, Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėja.
Strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procese itin svarbus piliečių įsitraukimas, kuris užtikrina visuomenės poreikiu ir duomenimis pagrįstą ateities viziją. 30 dalyvių iš visos Lietuvos turės galimybę Piliečių taryboje diskutuoti tarpusavyje ir pateikti komentarus ar siūlymus dėl šalies ateities bei tapti svarbiais valstybės patarėjais.
„Mūsų tikslas buvo į renginį atrinkti skirtingus gyventojus iš visos šalies, kad jie kuo tiksliau atspindėtų Lietuvos populiaciją. Didžiausia susidomėjusių gyventojų reakcija į kvietimą dalyvauti Piliečių taryboje buvo susijusi su nuostaba, kad norima išgirsti paprastų gyventojų nuomonę valstybei svarbiais klausimais. Vis dėlto dalyviai džiaugėsi, kad jie turės galimybę išreikšti savo poziciją ir būti išgirsti“, – nurodo rinkos tyrimų kompanijos „RAIT“ projektų vadovė Karolina Jonušaitė.
Susitikimo metu Piliečių tarybos atstovai bandys suprasti šiandieninę visuomenės būseną ir galimą jos raidą ateityje. Dalyviai diskutuos apie tarpusavio susiskaidymą, dialogo ir bendrakūrybos būdu ieškos sprendimų, kaip tapti labiau pasitikinčiais, solidariais, pilietiškai ir kultūriškai aktyviais piliečiais.
„Mums svarbu, kad pamąstymai ateina ne iš viršaus, o kaip žmonės manytų, kad reikėtų kažką spręsti. Kaip yra dabar, kas galėtų veikti ateityje, kokius sprendimus palaikytų visuomenė, kur galėtų prasidėti pokyčiai – šiuos dalykus ir aptarsime Piliečių taryboje. Tokia tema buvo pasirinkta dėl to, kad tai klausimai, patirtys, su kuriomis daugelis jau yra susidūrę savo gyvenime. Tai nėra klausimai, kuriems reikėtų iš anksto ruoštis, turėti specializuotų žinių. Tai klausimai, dėl kurių galima tikėtis, kad žmonės turės asmeninę patirtį ir ja pasidalys“, – teigia Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausioji politikos analitikė Dovilė Gaižauskienė.
Vakarų Europoje jau yra įprasta įtraukti visuomenę, kviečiant didesnes ar mažesnes piliečių grupes ir užduodant jiems įvairius klausimus. „Akivaizdu, kad toks bendravimo su visuomene būdas, kai kviečiame kalbėtis atsitiktinai atrinktus šalies gyventojus, yra naudingas. Taip valstybė gali labiau suprasti visuomenės poreikius, suvaldyti pasipriešinimo rizikas, atsiranda daugiau skaidrumo, proceso viešumo. Galų gale norisi tikėti, kad atsiranda daugiau tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos nuomonei. Šios dienos patyrimai leis tai pasitikrinti“, – sako G. Vaškelienė.
Praėjusių metų rudenį pradėta rengti Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ į Lietuvos ateities projektavimą įtraukė jos ateičiai neabejingus piliečius, akademinę bendruomenę ir įvairias asocijuotas grupes. Susitikimai-diskusijos su piliečiais „Ekspedicijos į 2050-ųjų Lietuvą“ vyko Klaipėdoje, Jurbarke, Kaune, Nemenčinėje, Žemaičių Kalvarijoje, Šiauliuose, Alytuje, Simne ir Utenoje, taip pat buvo suorganizuota nuotolinė diskusija su diaspora.
Iki šiol vykusiose dirbtuvėse ir diskusijose tarp ekspertų, organizacijų ir piliečių buvo išryškinti svarbiausi ateities visuomenę, o kartu ir valstybę formuosiantys veiksniai. Skirtingų tematikų diskusijas vienijo bendra įžvalga apie pasitikėjimo ir tvirtų visuomenės socialinių, pilietinių ryšių svarbą skirtingiems valstybės raidos scenarijams. Būtent šios savybės išskirtos kaip siektina 2050-ųjų Lietuvos visuomenės stiprybė, padėsianti išlikti ypač sudėtingomis sąlygomis.
Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ planuojama patvirtinti 2023 m. pradžioje.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama taikant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu. Šiuo metu strategijos bendrakūrėjos yra virš 130 įvairių organizacijų iš skirtingų sričių.
