Lietuva toliau gerino savo poziciją Ekonomikos vargo indekse, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Vis dėlto santykinis šalies ekonomikos būklės pagerėjimas yra trapus – iki šiol situaciją taisęs ūkio augimas metų pabaigoje prislopo.
Ekonomikos vargo indeksas skaičiuojamas kaip suminis nedarbo lygio, bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kainų augimo rodiklis. Kuo indekso vertė aukštesnė, tuo didesnį vargą patiria šalis. Tačiau svarbu pažymėti, kad vargo indeksu vertinama ne skurdo situacija šalyje, o ekonomikos sveikatos.
Antroje praėjusių metų pusėje Lietuvos ekonomikos vargą ir toliau didino vienas sparčiausių kainų augimo tempų regione. Nors ketvirtinė infliacija nuo 6,4 proc. sumažėjo iki 4,3 proc., tai buvo ketvirtas aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES). Europiečiai vidutiniškai per šį laikotarpį susidūrė su 2,7 proc. kainų infliacija.
Lietuvos padėtį kiek gerino BVP augimo tempas, kuris III ketv. sudarė 0,5 proc. bei sąlyginai geresnis šalies nedarbo lygis – 5,9 proc. ES nedarbo lygio vidurkis buvo šiek tiek didesnis ir siekė 6,1 proc.
„Tai, kad Lietuva buvo vienintelė iš Baltijos šalių, praėjusių metų viduryje išvengusi ekonomikos susitraukimo, leido jai bent šiek tiek pataisyti savo pozicijas Ekonomikos vargo indekse. Tačiau metų pabaigoje fiksuotas –1,7 proc. BVP susitraukimas. Tad ilgainiui BVP augimas nebekompensuos infliacijos ir jos sukeliamų sunkumų“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Todėl, jo vertinimu, itin svarbu imtis ekonomikos imunitetą stiprinančių bei verslo sąlygas gerinančių sprendimų, kurie užtikrintų, kad BVP nuosmukis būtų kuo trumpesnis.
„Tarp jų – investicinio projekto bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatoms taikomų apribojimų peržiūra, momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kuris leistų įmonėms didinti investicijas ir stiprinti gamybinius pajėgumus. Tai atlaisvintų rankas ekonomikos varikliui – privačiam sektoriui investuoti ir plėstis, išsaugoti darbo vietas ir ekonomikos augimą, nors pasaulį ir toliau krėstų įvairūs sukrėtimai“, – antrino LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Didesnį nei Lietuva ekonomikos vargą 2022 m. III ketv. patyrė Graikija, Latvija, Estija Vengrija, Ispanija ir Nyderlandai. Itin stebina olandų šuolis į didžiausią ekonominį vargą patiriančių šalių topą, kadangi ketvirčiu anksčiau, joje buvo fiksuotas vienas sparčiausių BVP augimo tempų ir netgi kainų mažėjimas. sunkumais.
Kitos dvi Baltijos šalys toliau išlieka tarp didžiausią ekonominį vargą patiriančių šalių, kadangi jų ekonomikos trečiajame ketvirtyje iš visų ES šalių smuko labiausiai.
Mažiausią ekonominį vargą fiksavusios valstybės – Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Airija, kurių padėtį gerino santykinai spartesnis ekonomikos augimas.
