Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, euro zonos apyvartoje esantis pinigų kiekis antrąjį šių metų ketvirtį neženkliai padidėjo. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas savo darbą jau padarė ir dėl to infliacija slops kur kas lėčiau, nei iki šiol. Tą patvirtina ir išankstiniai liepos mėnesio kainų augimo rodikliai – nors fiksuota mėnesio defliacija, metinis infliacijos tempas šiek tiek ūgtelėjo.
Pinigų kiekio rodiklis M1, apimantis grynuosius pinigus ir einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, buvo 0,8 proc. didesnis. Metinis šio rodiklio pokytis vis dar išlieka neigiamas ir birželį sudarė -3,5 proc. (10,3 trln. eurų). Šis rodiklis yra tiesiogiai susijęs su kasdienėmis vartojimo išlaidomis, todėl M1 didėjimas rodo, kad gyventojai gali skirti daugiau pinigų vartojimo prekių ir paslaugų išlaidoms.
Tuo metu platesnės apimties pinigų kiekio rodiklis M3, be M1 komponentų įtraukiantis terminuotuosius indėlius ir trumpalaikius skolos vertybinius popierius, per ketvirtį euro zonoje padidėjo 1,2 proc. (iki 16,4 trln. eurų). Vertinant metinį pokytį, jis buvo 2,4 proc. didesnis nei praėjusių metų birželio mėnesį. Nors į M3 rodiklį įtraukiami pinigų „pakaitalai“, kurie įprastai nėra tiesiogiai naudojami vartojimo gėrybių įsigijimui, jis leidžia vertinti platesnį vaizdą apie pinigų pasiūlą ekonomikoje.
Lietuvoje abu šie pinigų kiekio rodikliai per ketvirtį didėjo kiek sparčiau nei vidutiniškai euro zonoje. Ketvirtinis M1 pinigų kiekio augimas sudarė 1,8 proc. (iki 43,3 mlrd. eurų), o šių metų birželį, lyginant su tuo pačiu 2023 m. mėnesiu, buvo 0,4 proc. mažesnis. Tuo metu M3 rodiklis per balandžio-birželio mėnesius paaugo 2 proc. (iki 53,3 mlrd. eurų). Per pastaruosius metus platesnės apimties pinigų kiekio rodiklis augo 5,5 proc.
Pinigų kiekiui nebemažėjant, ECB priartėti prie jų pageidaujamos 2 proc. ribos darosi vis sudėtingiau. Pagal išankstinį suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) įvertį metinė infliacija liepą euro zonoje spartėjo nuo 2,5 iki 2,6 proc. Nors Lietuvoje bendras vartojimo kainų lygis per pastarąjį mėnesį išliko praktiškai nepakitęs, metinis pokytis pagal išankstinį įvertį taip pat didėjo 0,1 proc. punkto (iki 1,1 proc.). Šios tendencijos patvirtina anksčiau skelbtas centrinio banko prognozes.
Rugsėjo mėnesio posėdyje ECB atnaujins kainų augimo projekcijas, tačiau drastiškų pokyčių neturėtų būti. Pagal birželio mėnesio vertinimą numatyta, kad metinė infliacija 2024 m. turėtų sudaryti 2,5 proc. (0,2 proc. punkto daugiau, nei prognozuota kovą). Tuo metu 2025 m. prognozuojamas kainų augimas vis dar viršys centrinio banko tikslą ir sudarys 2,2 proc.
Nors birželis buvo pirmasis mėnuo, kuomet ECB pirmą kartą po istorinio pakėlimo 2022-aisiais sumažino bazines palūkanų normas, infliacijos tendencijos leidžia manyti, kad tolimesnis jų karpymas nebus spartus. Tiesa, remiantis rinkos dalyvių lūkesčiais, šiemet laukiama dar bent dviejų sumažinimų po 0,25 proc. punktus. Tokiu atveju bazinės palūkanos metų gale siektų 3,25-3,65 proc. intervalą (iki šiol skirtumas tarp apatinės ir viršutinės bazinių palūkanų normų ribos buvo 0,75 proc. punktai, tačiau, remiantis kovo mėnesį atnaujintomis ECB operacinėmis gairėmis, nuo šio rugsėjo atotrūkis bus sumažintas).
Paskolų palūkanų mažėjimas paskatintų kredito aktyvumą, o tai lemtų spartesnį pinigų kiekio augimą. Be to, sumažėjus palūkanoms, gyventojai turėtų vis mažiau paskatų laikyti terminuotuosius indėlius, o tai dar labiau paskatintų būtent M1 pinigų kiekio rodiklio didėjimą. Tokiu atveju spartesnis, nei pageidaujama, kainų augimas užsitęstų dar ilgiau, o artėjimas prie ECB išsikelto 2 proc. metinės infliacijos tikslo vyktų lėčiau.
