Spausdintinė žiniasklaida marinama ne vieną dešimtmetį. Dėl naujienų portalų eros laikraščiams buvo prognozuota miglota ateitis. Tačiau regioninė žiniasklaida ir spauda šiandien vis dar gyva, o laikraščių auditorijos rodikliai stabilizavosi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Šviečiasi tokia perspektyva – laikraščiai bus ne tik brangesni, bet ir labiau branginami“, – įsitikinę spausdintinės žiniasklaidos atstovai.
Spausdintinė žiniasklaida – arti žmogaus
Spauda neabejotinai yra vienas ryškiausių ir svarbiausių žmonijos atradimų per visą istoriją. Tačiau bandyti nuspėti žiniasklaidos ateities perspektyvas, panašu, tampa beprasmiška. Auditorijos įpročiams besikeičiant, daliai laikraščių ir žurnalų skaitytojų nutekėjus į nacionalinius naujienų portalus, kinta ir pati žiniasklaida.
Daugelis laikraščių redakcijų nė nebesiorientuoja į greitas naujienas ar įvykius, apie kuriuos skaitytojai gali sužinoti medijoje. Spaudos žvilgsnis krypsta į žmogų, jo problemas, istoriją. Regioninės žiniasklaidos atstovai įsitikinę, kad unikalus turinys ir bendruomeniškumas – spaudos stiprioji pusė, leidžianti ne tik gyvuoti, bet ir sėkmingai klestėti.
„Mes, rajoninių ir regioninių laikraščių leidėjai, esame arčiausiai žmogaus. Neradęs užtarimo valstybinių įstaigų ar savivaldybės koridoriuose, rajono žmogus vis dar ateina pas mus. Dažnai klausimas išsprendžiamas vos keliais skambučiais atsakingiems asmenims ir net straipsnio nereikia rašyti, bet būna, kad atskleidžiamos ir sisteminės problemos, su kuriomis susiduria ne vienas asmuo. Taigi, savo žurnalistiniais tyrimais laikraščiai padeda spręsti rajono gyventojų problemas“, – įsitikinęs UAB „Utenos diena“ direktorius Deividas Ridikas.
Ridiko nuomone, svarbiausias dalykas, kurį išlaikė rajoninė ir regioninė žiniasklaida, lyginant su nacionaline, tai žmonių pasitikėjimas: „Mumis tiki ir pasitiki mūsų skaitytojai.“
Žiniasklaidos atstovas pastebi, kad nacionalinių naujienų portalų bei televizijos akiratyje – šalies įvykiai, todėl uteniškis, šiaulietis ar tauragiškis savo miesto naujienų šiuose kanaluose natūraliai pasigenda. „Nebent ten nutinka kokia nors nelaimė. Taigi, pirmiausia vietiniuose laikraščiuose skaitytojai ieško savo miesto ir rajono naujienų, žmonių istorijų, bendruomenių ir savivaldos informacijos“, – sako D. Ridikas.
Grįžta laikraščių skaitymo ritualas
Mada turi tendenciją kartotis. Juk ir pačios mados esmė yra sugrąžinti į dabartį tai, kas buvo praeityje, ir tokiu būdu atskleisti naują dvasią.
Didžiausios žiniasklaidos grupės Šiaurės Lietuvoje „Etaplius“ direktorė Giedrė Brazlauskaitė sako, kad laikraštis žmogui kuria vertę ir nors spauda jau kuris laikas marinama, tačiau laikraščiai ir žurnalai tebegyvuoja, o skaitymo ritualas grįžta į madą.
„Skaitymo ritualas yra išsilavinusio žmogaus ženklas. Matau ir pastebiu, kad laikraščio skaitymo mada pamažu grįžta. Taip pat kaip ir kitų dalykų – vinilinių plokštelių ar net kasečių. Jeigu žvelgtume iš pasaulinės perspektyvos, galėtume paminėti tokį leidinį kaip „The New York Times“, kurio tiražas stabilus jau daugelį metų. Lietuvoje spausdintinės žiniasklaidos mirtis pranašaujama jau ne vieną dešimtmetį, bet galiu pasidžiaugti, kad ji tebegyvuoja ir kuria unikalų turinį“, – teigia G. Brazlauskaitė.
Žiniasklaidos grupės vadovės nuomone, laikraščio skaitymas yra ritualas: „Mes pasiimame leidinį ir skiriame laiką kokybiškam skaitymui. Šis įprotis portaluose atrodo visiškai kitaip. Dažniausiai net neskiriame laiko tekstui perskaityti iki galo.“
Jaučiamas grįžtamasis skaitytojų ryšys
Regioninės žiniasklaidos atstovai, paklausti, koks yra jų leidžiamų laikraščių skaitytojas, pabrėžia auditorijos išskirtinumą. „Laikraščio auditorija – unikali, kaip ir pats jo turinys. Spaudos skaitytojas labai skiriasi nuo naujienų portalo skaitytojo. Auditorija skiriasi amžiumi ir savo įpročiais“, – įsitikinusi G. Brazlauskaitė.
Ridikas tikina, kad lojalūs laikraščio skaitytojai ne tik įsitraukia į turinio kūrimo procesą, bet ir nešykšti kritikos: „Ilgametis prenumeratorius konstruktyviai išsako, ko laikraščiui trūksta ir kaip jį pagerinti, bei pagiria tai, kas, jo manymu, yra įdomu ir ką reikia išlaikyti.“
Savaitraštis „Etaplius“ šių metų liepą išleido tūkstantąjį laikraščio numerį. Leidinio vyr. redaktorė Oksana Laurutytė šia proga sulaukė nemažai padėkų iš leidinio skaitytojų.
„Tikrai džiaugiuosi MŪSŲ laikraščiu. Tiksliau pavadinčiau jį penktadienio desertu. Visada laukiu, kada galėsiu jį paskaityti“, – redaktorė įgarsino skaitytojos Teresės padėką.
Paklausta apie unikalų laikraščio turinį ir tai, kas skatina žmogų nepraeiti pro parduotuvių lentynoje išrikiuotus leidinius, O. Laurutytė akcentuoja žurnalisto profesionalumo aspektą: „Laikraščiuose spausdinami tekstai žurnalistų būna parašyti paprastai ir aiškiai, nenaudojant įmantrių
mokslo, filosofijos, literatūros ar kokios nors kitos srities terminų. Juk žurnalistai nori būti suprasti. Jie žino, kad kuo žmogus iškilesnis, šviesesnis, tuo jo kalba yra aiškesnė, suprantamesnė, nepaliekanti pašnekovo pokalbio užribyje.“
Savaitraščio redaktorė atvira ir apie spausdintinės žiniasklaidos ateities perspektyvas: „Šviečiasi tokia ateitis – laikraščiai bus ne tik brangesni, bet ir labiau branginami.“
