Labai svarbu, ką į vaiko širdį įdėsi

Lrytas.lt pristatė projektą „Lietuvos mokytojas 2023“, kuriuo norima įvertinti ir paskatinti mokytojus, keičiančius ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Taip pat – padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dabartiniams mokytojams patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi išskirtinę prasmę bei yra vertinamas. Lrytas.lt specialiai sukurtame puslapyje skelbiamos gerosios mokytojų darbo patirtys, švietimo lyderių istorijos, žinomų žmonių prisiminimai apie mokytojus, o svarbiausia – renkami laureatai aštuoniose kategorijose. Siūlyti kandidatus ir balsuoti už mokytojus lrytas.lt rinkimuose galima iki vasario 22 dienos. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, aštuoni mokytojai bus apdovanoti kovo 1 dieną. Registruoti galite šiame puslapyje: Lietuvos mokytojas 2023.

„Kalvotoji Žemaitija“ tęsia rašinių ciklą apie mūsų rajono švietimo įstaigų siūlomus kandidatus geriausiam Lietuvos pedagogo titului laimėti.

„Mokytoja Dina – tikros Mokytojos pavyzdys. Be galo šilta, atsidavusi savo darbui, įsiklausanti ir išklausanti, suprantanti, rūpestinga ir kantri. Per laiką ji ugdė ir tebeugdo ne vieno buvusio mokinio vaikus, tačiau Mokytojos gerumas, kantrybė, kolektyvo telkimas nemąžtantis. Mokytojos Dinos pamokos – šiuolaikiškos, ji – IT profesionalė, pačius įvairiausius metodus pasitelkianti mokinių patyrimui, įsitraukimui, įsivertinimui pamokoje ugdyti. Mokiniai aktyviai dirba ir individualiai, ir grupėse, ugdydamiesi šiandienos gyvenime labai svarbias ne tik dalykines, bet ir socialines-emocines kompetencijas. Mokytojos Dinos profesionalumas, jaunatviškumas, entuziazmas keičia ne tik jos mokinių gyvenimus, bet ir Lietuvos švietimo veidą“, – pristatydami savo kandidatę į geriausio mokytojo titulą pradinių klasių mokytoją Diną Margalikę, sako Telšių „Kranto“ progimnazijos bendruomenė.

„Esu pradinio ugdymo mokytoja-metodininkė. Prieš 35 metus pravėriau Telšių „Kranto“ progimnazijos duris ir dirbu iki šiol. Šiame darbe randu tai, kas man svarbu: vaikišką nuoširdumą, nuolatinį tobulėjimą, tikėjimą, kad dirbu prasmingą darbą. Mane labiausiai žavi kasdienybė, nes niekada nežinai, kas nutiks“, – taip save pristato mokytoja Dina Margalikė.

Mokytoja, kalbėdama apie pasirinkimą tapti pedagoge, pasakojo, kad, kai mokėsi pradinėse klasėse, labai patiko mokytojos dienynas. Toks didelis, toks nepasiekiamas. „Buvau ta maža mergaitė, kuri susisodinusi lėles žaisdavo mokyklą ir rašydavo pažymius. Tas pojūtis tarsi užprogramavo tapti mokytoja. Mokytojo darbas man kėlė pačius geriausius jausmus – atrodė kaip tobula profesija. Mokykloje žinojau, kad būsiu mokytoja. Tam įtakos turėjo ir šviesaus atminimo lietuvių kalbos mokytoja Rita Vinciūnienė“, – į vaikystės ir jaunystės prisiminimus nuklydo Dina.

Pasak mokytojos-metodininkės, pedagogo veikla praturtina. Jos manymu, mokymas – tai santykio kūrimas su mokiniu. „Jaučiu, kad tai, ką darau, man patinka, darau atsakingai ir su malonumu, bandau atrasti gerąsias savo savybių puses. Pameluočiau, jeigu pasakyčiau, kad tai nekelia iššūkių. Tačiau man patinka šis gyvenimo iššūkis. Suprantu, kad tai yra mano pašaukimas“, – apie pasirinktą kelią kalbėjo Dina Margalikė.

Pedagogė džiaugiasi dirbanti tai, ką iš tikrųjų išmananti ir galinti, kad dirba tarp žmonių, kurie yra tikri profesionalai, supratingi, gražiai bendradarbiaujantys. Taip pat džiugina, kai mokiniai domisi, padeda kitiems, nebijo klysti, yra nuoširdūs, neabejingi. Smagu, kai mato kad ir minimalią vaiko pažangą, kuri jam teikia džiaugsmo, kai pasiekiama gerų rezultatų, kai gražiai bendraujama su mokinių tėvais. „Gražu matyti augančią asmenybę. Su didžiausiu džiugesiu sutinku savo buvusių mokinių vaikus, kurie ateina mokytis į tą pačią klasę, kurioje mokėsi ir jų tėtis ar mama. Kol kas dar džiugina pačios gebėjimas į mokymą žvelgti, reikalui esant, kūrybiškai“, – apie džiugius dalykus kalbėjo pedagogė.

O kalbant apie tai, kas liūdina šioje veikloje, mokytoja pabrėžė sumenkusią mokinių motyvaciją, ypač po nuotolinio ugdymo. „Pasigendu mokinių atsakomybės pajautimo, suvokimo, kad mokosi sau. Žinoma, visada reikia išgyventi liūdesį atsisveikinant su ketvirtokais“.

Spręsti konfliktus, pasak D.Margalikės, taip pat nemažas iššūkis. „Vaikai ateina su labai skirtingomis patirtimis. Svarbu pajausti, kuo jie gyvena, – sakė ji. – Didžiausias džiaugsmas užplūsta, kai sutinku gatvėje savo buvusį mokinį, kuris mokėsi gal prieš 10 ar daugiau metų, o jis prieina pasisveikinti, prisimena mokyklos laikus. Mokytojo darbas tuo ir įdomus, kad greito rezultato nebūna. Labai svarbu, ką į vaiko širdį įdėsi. Ir tai ne visada yra žinios. Labai džiugina buvusių mokinių pasiekimai gyvenime. Iš mano mažo mokinuko tokie taurūs, dideli žmonės išauga“.

Paklausta, ar buvę mokiniai yra pasirinkę pedagogo kelią, mokytoja atsakė: „Savo darbo prasmę ir džiugesį pajutau, kai į mano mokyklą sugrįžo dirbti pradinio ugdymo pedagogo profesiją pasirinkusi buvusi mokinė Simona. Ir tikiu, kad ji labai greit pranoks savo mokytoją. Pedagogo profesiją pasirinko ir kitos buvusios mano mokinės Indrė ir Dovilė.“

Šiandien pradinio ugdymo mokytoja-metodininkė Dina Margalikė savęs neįsivaizduoja kitame darbe, nors kartais pagalvojanti, ar vis dar nori dirbti šioje srityje. „Sakoma, kad dirbdamas pradinių klasių mokytoju negali pasenti. Gal tai ir tiesa. To palinkėčiau ir sau“, – baigdama pokalbį, reziumavo pedagogė.