Kitų metų valstybės biudžete numatyta, kad valstybės išlaidos augs greičiau nei pajamos – atitinkamai 6,1 proc. ir 3,4 proc., o susidaręs atotrūkis bus finansuojamas skolintomis lėšomis. Kas aštuntą valstybės išleidžiamą eurą kitąmet skolinsimės, teigiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) šiandien pristatytame leidinyje „Kaip gyvensime kitąmet?“
Reda Simonaitytė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė,
Leidinyje pateikiami atsakymai į klausimus, kaip ir kur 2023 m. bus panaudojami gyventojų sumokami mokesčiai, kokie įsipareigojimai slegia valstybės pečius bei kaip tai atsiliepia žmonių gerovei. „Visi šiandien siekia finansinio raštingumo. Mums svarbu, kad nebūtų apsiribota tik asmeniniais finansais. Būtina pažinti ir viešuosius finansus, jei norime priimti labiau informuotus sprendimus ir dėl savo, ir dėl valstybės ateities“, – kalbėjo LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Nors Lietuvos valstybės skola yra viena mažesnių Europoje, ji nepaliaujamai auga. „2007 m. skola vienam nuolatiniam šalies gyventojui tesiekė apie 1,5 tūkst. eurų, o 2022 m. viršijo 9 tūkst. eurų ribą“, – kalbėjo LLRI jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė. Planuojama, kad 2023 m. valstybės skola sieks 43 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus deficitas – 4,9 proc.
2023 m. minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbantis gyventojas, sumokėjęs visus mokesčius, „į rankas” gaus 620 eurų, t. y. 74 proc. visos atlyginimo sumos. Vidutines mėnesines pajamas uždirbantysis patirs didesnę mokestinę naštą ir „į rankas” gaus tik 62 proc. atlyginimo. Toks vidutinės algos apmokestinimas yra vidutiniškai didesnis nei kitose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse narėse.
LLRI teigimu, ekonominio nuosmukio metu mažėjant mokestinėms įplaukoms riboti valstybės ištekliai turi būti paskirstyti taip, kad prioritetiniai tikslai būtų pasiekti, o nereikšmingų išlaidų – atsisakoma.
„Štai, valstybės valdymui ir viešajam administravimui finansavimas mažėja 15 proc., o energetikos sektoriui didėja 137 proc. Tačiau pokyčio viešajame ar energetikos sektoriuje nesulauksime, jei valstybės tarnautojai su pasikeitusiu finansavimu privalės vykdyti tas pačias nusistovėjusias funkcijas – tiek būtinas, tiek ir nereikalingas“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Su visu leidiniu „Kaip gyvensime kitąmet?“ galite susipažinti šioje nuorodoje.
