Tačiau JAV mokslininkai, dar prieš dešimtmetį ištyrę kasdienius žmonių kalbėjimo įpročius, nustatė, kad vyrų ir moterų žodžių srautai tokie pat.
Tuomet kur slypi priežastis, kodėl finansinio švietimo iniciatyva šeimoje dažniau tenka moterims?
SEB banko tyrimas neseniai parodė, kad iš viso su vaikais apie finansus niekada nesikalba arba kalba labai retai maždaug kas aštuntas suaugęs ir vaikų turintis respondentas.
Vyrų dalis šioje grupėje buvo tris kartus didesnė negu moterų.
Tendenciją atspindėjo ir kiti atsakymai. Pavyzdžiui, vyrų, kurie finansų temą su vaikais aptaria kasdien, dalis buvo dvigubai mažesnė (8 proc.) už moterų (16 proc.).
Taip pat mažiau vyrų (40 proc.) negu moterų (48 proc.) nurodė, kad žino apie svarbesnius vaiko pirkinius ir turimas lėšas.
Viena iš to priežasčių – statistiškai moterys su vaikais praleidžia daugiau laiko ir su jais ilgiau užsiima kokybiška veikla: žaidžia, kalbasi, skaito knygas ir pan.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinis skirtumas tarp moterų ir vyrų su vaikais praleidžiamo laiko yra apie 20–30 procentų.
Lygindami įvairių šalių vaiko priežiūros įstatymų praktiką, tyrėjai pastebėjo, kad teisinė aplinka gali sumažinti šį skirtumą, tačiau ne mažiau įtakos turi visuomenėje vyraujančios normos, darbdavių požiūris ir kt.
Kitaip tariant, stereotipas, kad vyras yra šeimos aprūpintojas, šiais laikais vis dar nėra pamirštas.
Nevienodas vyrų ir moterų savo vaikams skiriamas laikas ne tik pokalbiams apie pinigus, bet ir apie kitus svarbius dalykus, kurie turi didelę įtaką augančios asmenybės raidai.
Paklauskite vaikų psichologų – jie patvirtins, kad vienodas tėvų įsitraukimas į atžalų ugdymą ir auklėjimą vaikams padeda sukurti didesnę savivertę ir pasitikėjimą savimi, suteikia geresnius socialinius įgūdžius, sumažina elgesio problemų.
Tokie vaikai yra labiau motyvuoti mokytis, be to, yra mažiau linkę į priklausomybes.
Pokalbiai apie pinigus yra naudingi ir visai šeimai, ir kiekvienam nariui atskirai. Visa šeima gali turėti bendrą finansinį tikslą, pavyzdžiui, taupyti atostogoms ar naujam automobiliui.
Kiekvienas šeimos narys neretai puoselėja savus tikslus, tarkim, trokšta naujo telefono ar bilieto į koncertą.
Šeimos pokalbiai leidžia šiuos tikslus suderinti ir dalytis patirtimi, kaip efektyviau jų siekti: planuoti ir analizuoti išlaidas, stebėti pajamas, dėlioti prioritetus.
Finansinių klausimų aptarimas šeimoje kas savaitę ar kas mėnesį padeda plėsti finansinį raštingumą ir įtvirtinti susitartus principus, taip pat suaugusiesiems pažvelgti į save žinant, kad vaikai geriausiai mokosi iš tėvų pavyzdžio.
Neabejoju, kad šią praktiką taikančios šeimos patiria nemažai įdomių ir vertingų atradimų bei įsitikina visokeriopa pokalbių nauda.
Vis dėlto SEB banko tyrimas rodo, kad didesnė dalis tėvų (76 proc.) Lietuvoje tik retkarčiais ir nereguliariai kalbasi su vaikais apie pinigus ir jų naudojimą.
Daugybė vyrų ir moterų tarsi pamiršta, kad teigiamų finansinių įpročių formavimas ankstyvame amžiuje padeda prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pakloja atsakingo elgesio su pinigais pamatus suaugus.
Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
