Net didžiausi kaimo pesimistai įsitikino, jog, jei darbas pradedamas dirbti, atsiranda ir rezultatas. Žmonės nuo seno turėjo išugdytą poreikį skaityti knygas, lankyti biblioteką. Tačiau Giliogirio kaime bibliotekos neliko. Septyniasdešimtmetį perkopusiems žmonėms vykti į miestą keisti knygas darėsi sudėtinga, nes ir susisiekimas tapo mažiau palankus.
Naršydamas interneto puslapius kažkas pastebėjo, kad ten, kur bibliotekų tinklas nepasiekia, ima atsirasti knygų mainų nameliai. Tada buvo organizuota ekskursija į Klaipėdos kultūros įstaigas. Ekskursijos dalyviai turėjo progos susipažinti su Klaipėdos Pilies muziejaus ekspozicija, Klaipėdos apskrities Viešąja I. Simonaitytės biblioteka. Kaimo bendruomenės lyderiai pasikonsultavo, kaip atrodo ir kaip veikia knygų mainų nameliai.
Tuoj po ekskursijos kaimo bendruomenė ėmė įgyvendinti savo sumanymą. Ir štai nedidelioje kaimo gyvenvietėje, kurioje nėra mokyklos, bibliotekos, kultūros namų filialo ir net renginių organizatoriaus atsiranda kultūrinio gyvenimo naujovė – knygų mainų namelis, kuris turėtų pagerinti prieinamumą prie knygos, periodinių leidinių. O visa tai, reikia manyti, kad teiks impulsų kūrybai, verslumui, saviugdai. Namelį sumeistravo Mantas Rimkūnas. Tai kuklus, santūraus dizaino, prie aplinkos derantis, panašus į pašto siuntoms skirtą įrenginį namelis. Pirmieji knygomis pasidalino: Snieguolė Rimkūnė, Virginija Laurinaitienė.
Knygnešystė vėl atkeliauja į Lietuvos kaimą.
