ES vis labiau diskutuojant apie žaliojo kurso įgyvendinimą ir Senojo Žemyno siekį, kad iki 2050-ųjų Europa taptų kuo draugiškesnė aplinkai ir taip kuo mažiau veiktų klimatą, Regionų komiteto Europos aljanso grupės nariai vizito metu aptaria mėlynosios ekonomikos skatinimo priemones.
Lietuvos delegacijos narys Europos regionų komitete, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, kurio kvietimu nariai ir lankosi Lietuvoje, sako, kad mums, pajūrio regionui, ypač svarbi tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra bei akvakultūros sektoriaus vystymasis, o šis vizitas rodo, kad mūsų šalis nori ir gali lyderiauti.
Dvi dienas trukusio renginio metu dalyviai daugiausia dėmesio skyrė problematikai ir naujoms galimybėms, su kuriomis susiduria Europos jūrų regionai, diskutavo apie tvarią jūrų plėtrą, jūrų tyrimų ir inovacijų svarbą bei strateginių investicijų į uosto infrastruktūrą poreikį.
Susitikime taip pat buvo aptartos ir priemonės, reikalingos mėlynosios ekonomikos ateičiai palaikyti.
Šių diskusijų kulminacija – priimta Klaipėdos regiono deklaracija, nubrėžianti pagrindinius veiksmus, būtinus norint stiprinti ES jūrų ekonomiką.
Deklaracijoje reikalaujama, kad naujoji Europos Komisija ir valstybės narės pirmenybę teiktų jūrų reikalams per kitą kadenciją ir siūlytų stiprinti programas, kuriomis remiami jūrų sektoriai, pavyzdžiui, žuvininkystė.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad reikia ES mėlynojo susitarimo dėl vandens politikos, didesnių investicijų į jūrų mokslinius tyrimus, tvarią uostų plėtrą ir jūrininkų darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą.
„Pagrindinėse deklaracijos gairėse pabrėžiamas poreikis panaudoti mėlynosios ekonomikos potencialą, kad būtų skatinamos naujovės, kuriamos darbo vietos, užtikrinamas vandenynų tvarumas, atkreipiamas dėmesys į jūrų uostų svarbą, numatant jiems strategines investicijas.
Mums, kaip pajūrio regionui, tai itin svarbu, o šis susitikimas yra žingsnis siekiant užtikrinti, kad jūrų regionai būtų tinkamai remiami ir įgalinami prisidėti siekiant bendrų ES ekonominių ir aplinkosaugos tikslų. Investicijos, pažangūs sprendimai kainuoja, todėl be tinkamo finansavimo juos pasiekti būtų sudėtinga.
Tad būtina numatyti šalims finansinę paramą specialių fondų ar programų forma. Finansavimo klausimai ypač aktualūs mažoms šalims, kuriose mažiau investicijų, mažesnis BVP, mažesnės galimybės diegti inovacijas ir panašiai.
Todėl būtų tikslinga įvertinti mažų šalių poreikius ir spręsti dėl specialiųjų paramos schemų taikymo“, – sako Klaipėdos rajono meras, Europos regionų komiteto atstovas Bronius Markauskas.
Klaipėdos regionas išsiskiria savo specifika, kurio viena svarbiausių plėtros krypčių yra Jūrinė ekonomika.
Pasak ekspertų, Lietuva turi puikias galimybes lyderiauti šioje srityje. Šviežios ir vietoje užaugintos žuvies tiekimas, akvakultūros produktų perdirbimas, trumposios maisto tiekimo grandinės leistų pridėtinę vertę kurti ne tik vartotojams, bet ir valstybei.
Tiesa, jūrinės ekonomikos vystymui būtina finansinė parama, kurios, teigiama, trūksta.
Pasak Klaipėdos rajono mero, Europos regionų komiteto nario Broniaus Markausko, tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra bei akvakultūros sektoriaus vystymasis yra viena iš Europos regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos prioritetinių sričių, turinti reikšmingą socialinį ir ekonominį poveikį ne tik pakrančių ir pajūrio regionams, bet ir visai Europos Sąjungai.
Bet siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikia investuoti į novatoriškas technologijas ir išmanius sprendimus. Todėl Europos aljanso grupės vizitas ir skirtas šiai temai, norint parodyti, kad mūsų šalis, o ypač Vakarų regionas, nori ir gali būti lyderiu.
Per dvi dienas trukusį vizitą Europos aljanso grupės nariai buvo supažindinti ir su Klaipėdos regionu.
Jie apsilankė Klaipėdos uosto direkcijoje, kur jiems buvo pristatyta uosto veikla, diegiamos naujos ir pažangios priemonės, siekiant mažinti taršą.
Taip pat Drevernoje aptarta ir mažųjų uostelių nauda vietiniam ir atvykstamajam turizmui bei apsilankyta akvakultūros ūkyje, kuriame auginamos lašišinės žuvys.
