Nuo lapkričio 15 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) ta proga eksponuojama Bažnytinio paveldo muziejaus kartu su Akademija parengta jos istoriją ir veiklą pristatanti kilnojama paroda „Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100“. Ją klaipėdiečiai galės apžiūrėti iki gruodžio 1 d.
Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) įsikūrė Kaune 1922 m. spalio 22 d. Tuo metu susiklostė organizacijos struktūra: Akademiją sudaro nariai mokslininkai (akademikai), nariai, nariai rėmėjai ir garbės nariai. 1933, 1936 ir 1939 m.
Kaune LKMA surengė tris pirmuosius mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimus, stipendijomis ir paskolomis rėmė jaunų katalikų intelektualų studijas, pradėjo leisti mokslinę spaudą.
1940 m. okupacinė sovietų valdžia Akademiją uždarė, o jos turtingą biblioteką nacionalizavo. Po Antrojo pasaulinio karo išblaškytus – Lietuvoje likusius ir į laisvąjį pasaulį pasitraukusius – LKMA narius atskyrė geležinė uždanga.
1956 m. LKMA atkūrė savo veiklą išeivijoje. Beveik visą laiką (1959–1992) Akademijai vadovavo kunigas jėzuitas prof. Antanas Liuima. Šiuo laikotarpiu LKMA narių skaičius gerokai išaugo – nuo 85 (1956) iki 263 (1985).
Buvo įkurta dvylika Akademijos židinių (skyrių) JAV, Kanadoje ir Vokietijoje; dauguma narių gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Išeivijoje išblaškytiems lietuviams ypatingos svarbos turėjo LKMA suvažiavimai – vienuolika jų įvyko Romoje, įvairiuose JAV, Kanados ir Vokietijos miestuose. Šiuo laikotarpiu itin išsiplėtė LKMA leidybinė veikla.
LKMA veikla Lietuvoje buvo atkurta 1990 m., o 1992 m. į Vilnių perkelta Centro valdybos būstinė. Prie Akademijos atkūrimo ir plėtros Lietuvoje labiausiai prisidėjo kunigas jėzuitas (vėliau – vyskupas) dr. Jonas Boruta, pirmininku išrinktas kardiochirurgas prof. Giedrius Uždavinys.
Buvo tęsiama ir plėtojama leidybinė veikla, vykdomi mokslo projektai, rengiami seminarai, paskaitos ir diskusijos, remiami ir premijuojami studentai ir jaunieji mokslininkai. Glaudesni narystės ryšiai susiejo LKMA su tarptautine katalikų intelektualų federacijų asociacija „Pax Romana“.
Tarpukariu Akademija disponavo Katalikų universitetui įkurti skirtomis lėšomis; iš jų gaunami nuošimčiai buvo skiriami studentų stipendijoms ir studijų paskoloms. Finansinė parama ne vienam būsimam mokslininkui atvėrė duris į užsienio (daugiausia Vokietijos ir Prancūzijos) universitetus.
Pastaruoju metu Akademija atnaujina ryšį su jaunąja karta. 2021 m. pradėta rengti krikščioniškos minties studijų savaitgalį ir teikti premiją už geriausią magistro darbą, skirtą krikščionybės ar krikščioniškosios kultūros tyrinėjimui arba parašytą iš krikščioniškos perspektyvos.
LKMA nuo pat įsikūrimo yra atvira visiems mokslo ir kultūros mylėtojams – jie gali įsijungti į Akademijos veiklą kaip nariai rėmėjai. Pastaruoju metu švietėjiška LKMA misija kryptingai ir vaisingai įgyvendinama per 2011 m. įkurtą Mažąją akademiją, siūlančią plačiajai visuomenei sistemingas akademinio lygio krikščionybės studijas su profesionaliais dėstytojais.
Kasmet Mažojoje akademijoje paskaitų klauso per tūkstantį klausytojų. COVID-19 pandemijos metu nuotoliniu būdu skaitomų kursų auditorija išsiplėtė geografiškai ir išaugo kiekybiškai.
Seniausia Akademijos narių santalkos forma – nuo 1933 m. vykstantys suvažiavimai, kuriuose skaityti pranešimai paskelbti dvidešimtyje „Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbų“ tomų. Išeivijoje 1965 m. pradėtas leisti ir iki šiol einantis „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis“ – svarbiausias Akademijos mokslinis leidinys.
LKMA yra svarbus Bažnyčios istorijos tyrinėjimų (leidinys „Bažnyčios istorijos studijos“) ir jos šaltinių publikavimo (serija „Fontes historiae Lituaniae“) centras, kryptingai užsiimantis biografinių veikalų, memuaristikos tekstų ir savo akademikų raštų rengimu bei leidyba.
Bažnytinio paveldo muziejaus informacija
