3 litai dienai
1924 spalio 5 d. laikraštis pirmame puslapyje pradedamas pasakojimu, kaip praėjo pirmasis visuotinas Klaipėdos krašto valdininkų organizacijų atstovų suvažiavimas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta Klaipėdos krašto ekonomikai.
Pateiktas pavyzdys, kaip Klaipėdoje išgyvena šeimyna 4 galvų, gaudama mėnesiui bendrai 457 litus (mokytojo alga).
„Skaitliavimas labai paprastas. Skaitau asmeniui, labai tampriai šeimininkaujant, reikalingiausiems maisto produktams 3 litai dienai.
Tai sudaro 4 asmenims dienai 12 litų, mėnesiui 360 litų. Lieka dar 97 litai butui iš 2-3 kambarių, kas po lapkričio 1 d. įvedant taikos metų nuomos kainas bus greičiau per maža, kaip per daug.
O kur apsirengimas, šviesa, malkos, gydytojas, vaistinė, baltiniai, avalynės, mokykloms pinigai ir dar šiaip kas būtina naminiam ūkiui?
Bet juk ir dar blogiau yra. Vienas geležinkelietis pavyzdžiui tame pat suvažiavime pasakojo, kad vien Pagėgiuose esą 25 valdininkai gelžkeliečiai 3-4 kategorijos, kurie gauna po 165 litus ir tikra širdžia pavydi gaunantiems tuos 457 litus.
Šios liūdnos skaitmenys turėtų būti žinomos suinteresuotoms vietoms ir jei vis tiktai nesimato skubių apčiuopiamų žygių tai opai radikaliai gydyti, o tik trupiniai duodami, tai čia nedovanotinas apsileidimas.”
Klaipėdos šeštadienio turgus
„Klaipėdos žinios“ aprašo kiekvieną trečiadienio ir šeštadienio turgų Klaipėdoje. 1924-ųjų spalio 5-ąją apie šeštadienio turgų buvo rašoma: „Ūkininkai jau baigė šių metų darbus, pasėjo rugius, nukasė bulves, todėl atveža vis daugiau maisto miestan.
Šį šeštadienį linko visa Turgaus aikštė, privežta įvairių laukininkų produktų ne tik iš Klaipėdos krašto, bet ir iš Žemaitijos apylinkių.
Todėl ir nėra ko stebėtis, kad miesčionys yra pilnai patenkinti maisto prievolėmis.
Tik besotis bei pesimistas suraukia savo veidą, kaip rūgštą obuolį kandęs. Ne tik daug obuolių buvo privežta, bet ir sviesto, kiaušinių, dar miško vaisių, kaip grybų, uogų, taipogi ir malkų daugybė.
Sviesto svaras kainavo 4-4,20 lito, kiaušiniai po 30-33 centus, malkų vežimėlis sulig didumo 39-40 litų. Kiaulių ir mėsos kainos tokios pačios kaip pereitame turguje.”
Šunų mokesčiai
Pasirodo, prieš šimtą metų klaipėdiečiai privalėjo ne tik registruoti savo augintinius, bet ir mokėti mokestį už juos.
„1924 m. spalio 3 d. “Klaipėdos žiniose” Magistrato mokesnių skyrius praneša, kad šunų mokesnius už dabartinį metų bertainį, t. y. už spalį, lapkritį ir gruodį, reikia lig lapkričio 15 d. sumokėti miesto kasai.
Lygiu laiku pranešama, kad kiekvienas šuo, kuris gaunamas arba pašalinamas, reikalinga įregistruoti į 14 dienų Tarybos name 4 kambaryje.”
Gyvulių koncertas
Kiekviename „Klaipėdos žinių“ numeryje beveik puslapis buvo skiriamas įvairioms pasaulio žinioms.
1924-ųjų spalio 3 d. radijo telegrafo koncertų mėgėjai buvo informuoti apie „nepaprastą gyvulių koncertą, duodamą Londone 17 val. anglų laiku. Pirmiausia bus girdėti asilų balsai, paskui įvairių paukščių ir pagaliau hijėnų (hienų). Koncertas pasibaigs ruonių kvartetu“.
Lietuviško teatro klausimas
„Klaipėdos žinių“ rubrikoje „Laisvoji tribūna“ A. Jūlys iškėlė klausimą dėl lietuviško teatro Klaipėdoje.
„Klaipėdos piliečių frakus kandys baigia ėsti, o lietuvių teatro, kuriame juos būtų galima pravėdinti, kaip nėr, taip nėr. Dėl to artinantis žiemai susirūpinta ne juokais teatru.
Neseniai visuose vietos ir Kauno laikraščiuose pranešta, kad Klaipėdos inteligentinio kolektyvo yra išrinkta grupė žmonių, kuriai pavesta rūpintis steigimu rimto teatro“, – praneša autorius ir kelia abejonę tokia iniciatyva, nes “šiandien galvoti apie kokią nors rimtą teatro studiją Klaipėdoj, kada mūsų teorinius teatralus galima skaityti ant pirštų ir kurie daugumoje išsidanginę svetur ar susikimšę mūsų laikinojoje sostinėje – neprisieina.
Dėl to ši grupė, kuri yra susirūpinusi teatru, turėtų organizuoti visų pirma scenos mėgėjų būrį, kurie gero ūpo vedini galėtų laikinai jau tuojau užkišti šią spragą ir ateityj kartkartėmis gastroliuojančių kauniečių pamokinami pastoti norimuoju teatru”, – samrotavo A. Jūlys.
KLAVB, Rautenberg archyvo nuotr.
