Kovo 3-iąją, penktadienį, 17.30 val. uostamiesčio KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaroma retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso paroda „Plaukikas“. Tai yra unikali profesionalaus skulptoriaus darbų paroda, kurios pasiruošimui, penkių metrų aukščio skulptūros „Plaukikas“ įkėlimui į parodų salę, prireikė net krano.
Aštuoniasdešimtmečio paroda
Šiemet skulptorius Algirdas Bosas švenčia garbingą 80 metų jubiliejų ir ta proga meno mylėtojus kviečia į savo retrospektyvinę kūrybos parodą.
Ekspozicijoje pasitelkiamos įvairios autoriaus kūrybinės medijos: skulptūros, medaliai, kamerinės mažosios formos, antkapinių paminklų fotografijos, demontuotų arba niekada neeksponuotų bareljefų instaliacijos ir kita.
Vasario 28 d. Į Klaipėdos Parodų rūmus atgabentas unikalus A. Boso meno kūrinys – penkių metrų aukščio skulptūra „Plaukikas“. Jo atvežimas, užkėlimas į viršutinį rūmų aukštą ir parengimas eksponuoti buvo nemažas iššūkis kolegoms, šiai skulptūrai įkelti prireikė net krano.
Skatina mąstyti, ne visada plaukti pasroviui
„Parodos pavadinime atsiskleidžia menininko profesijos komplikuotumo metafora, nes kūrėjai dažnai plaukia prieš bangas, neria į gylį ir nuolat ieško naujų kūrybinių sprendimų bei iššūkių. Tai reikalauja ne tik talento ir kūrybiškumo, bet ir atkaklumo, kantrybės ir pasiryžimo rizikuoti. Be to, tai puikiai apibūdina ir menininko padėtį visuomenėje. „Plaukikas“ primena, kad menininkas yra žmogus, kuris turi savo tikslus, vizijas ir nuomonę ir kad jo kūryba yra būtina visuomenei, nes ji atskleidžia pasaulio grožį, sprendžia socialinius klausimus ir skatina žmones mąstyti ir jautriai reaguoti į aplinką”, – akcentuoja parodos organizatoriai.
Lietuviškos skulptūros grandas
Bosas – ne tik lietuviškosios skulptūros grandas, veik gyvasis klasikas, jis vis dar aktyviai kuria, dalyvauja parodose ir simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Autoriaus kūrybinės tradicijos indėlis į Lietuvos meno istoriją – neabejotinas. Skulptoriaus darbai yra pasklidę ne tik Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jie pasiekė užpoliarinį ratą (Norvegija, Lofateno archipelagas) ir Aziją (Pietų Korėja).
Parodos metu, kovo 17 d., penktadienį, 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamas skulptorių forumas, kurį moderuos VDA lektorė, buvusi LDS Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė.
Parodos kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė.
Parodos architektas – Vladas Balsys.
Projekto koordinatorė – Rosana Lukauskaitė.
Projekto menotyrininkė – Danguolė Ruškienė.
Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Projekto partneriai: Klaipėdos dramos teatras, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, VDA Telšių galerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinis Lietuvos dailės muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Apie autorių
O kilęs dailininkas iš vidurio Lietuvos, Kėdainių. Savo potraukį menui, A. Bosas peveldėjo iš a.a. savo tėvelio Vytauto Boso , kuris buvo stalius, nagingas statybų rangovas, o be to dar ir nuostabius žaislus pardavimui gaminęs, tai paukštelis, tai Gedimino pilis ant žalio kalno, kuri anuomet, pasaulį pažįstančiam vaikui, atrodė tarytum didžiulis stebuklas. O Klaipėdą autorių suviliojo labai paprastai, anuomet, vos mokslus baigusiam skulptoriui, čia buvo pasiūlyta darbo vieta, gyvenamas plotas ir dirbtuvės, pačiame uostamiesčio centre. Profesionalaus skulptoriaus gyvenimą pakeitė apsilankymas Palangos Kūrybos namuose ir pirmasis darbas „Bundanti mūza”. „Atvykau į kūrybos namus Palangoje, sukūriau skulptūros projektą, jį pamatė miesto vyr. architektas Petras Šadauskas ir pasiūlė parodyti A. Žaliui – galėtum tą patį padaryti ir Klaipėdoje, rekomendavo jis, o vėliau tai tapo pirmuoju užsakymu, kuris aprūpino būstu ir dirbtuvėmis uostamiestyje”, – neslėpė skulptorius. „Bundanti mūza” iki šiol dar stovi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sporto salės fasade suprojektuotoje nišoje .
Rūpinosi parodomis, simpoziumas
Daugiau nei dešimtmetį, Algirdas Bosas dirbo su jaunais žmonėmis, mokytojavo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Dėstė jis jaunajai kartai skulptūrą, kompoziciją. „Kolektyvas buvo nuostabus, čia dirbo mokytojai kūrybininkai, praktikai. Daugelis pirmiausia rūpinomės parodomis, simpoziumais, nes kūryba buvo mums svarbiausia. Atėjau į šią mokyklą trumpam, nemaniau, kad pasiliksiu. Tikėjau, kad menininko tikroji paskirtis nėra dirbti su vaikais, bet trylika metų pralėkė lyg viena diena”, – apie pedagoginio darbo patirtis pasakojo menininkas. Jis tikina, kad Lietuvoje turime be galo gerų dailininkų, jie ruošiami Kaune, Vilniuje, Telšiuose, Klaipėdoje. Deja, visus veikia negailestingas laikmetis. Norėdami užsidirbti, jie savo talentą palieka kitokio darbo paraštėse. „Mokosi lyg ir gabus žmogus, o vėliau apie jį nesigirdi. O ir mūsų karta, ką anuomet pastatėm, dabar sėkmingai nuiminėja, griauna. Geras dailininkas pats konstruoja savo pasaulį, o vėliau jį pateikia publikai. Jis nėra projektų rašinėtojas, administratorius, jis yra savos srities”, – apie sudėtingas projektų ir viešųjų pirkimų procedūras, kalbėjo skulptorius .
Monumentalios ir kartu grafiškos
Algirdas Bosas (gim. 1943 m.). Skulptorius jau nuo 1974 m. gyvena Klaipėdos krašte. 2001 m. A. Bosas apdovanotas LDS nario auksiniu ženkleliu už metų kūrybinius pasiekimus – skulptūrą „Ilgesio paukštė“ (Drąsučio Kazimiero Gudelio atminimui skirtą paminklą Klaipėdos universiteto kiemelyje). 2011 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui (skulptūrą Radviloms Kėdainiuose) jam skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2018 m. menininkui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas. A. Boso skulptūros monumentalios, o kartu ir grafiškos su gausybe raižinių, reljefų, kuriuose vaizduojama dabartis, ar istorinė tikrovė. Jo kurtuose medaliuose išryškėja rašytojų, istorinių asmenybių veidai ar figūros. Savo išgyvenimus, Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, tą šaltą 1991 sausio 13, po Televizijos bokšto šturmo, dailininkas įamžino skulptūros projektu, mergaite po tanku, sukurtas ir Sausio 13-osios medalis. Anot jo, dailininkas privalo turėti savitą braižą, bet jokiu būdu negali kartotis. „Nereikia sustoti vietoje, užsiciklinti ties vienu, gerai įvaldytu dalyku ar žanru. Gyvenimas keičiasi, keičiasi tavo patirtis, suvokimas. Kiekvienas kūrinys turi skirtis forma, pateikimu. Štampavimo mene nėra. Pasikeitęs vidinis pasaulis, o darbai vienodi, taip nebūna”, – sakė dailininkas.
Kiek darbų Gargžduose?
Algirdo Boso skulptūros „Banga“ miesto centre, Kvietinių gatvės skvere, šalia atnaujintų „Minijos“ kino teatro, Turizmo informacijos centro pastatų skirta išskirtiniam ir tęstiniam miesto sporto ir gyvenimo reiškiniui, prie kurio prisilietė ištisos kartos gargždiškių. Bažnyčią puošia A. Boso sukurta Šv. arkangelo Mykolo skulptūra, Sportininkų pėdos aikštėje prie fontano. „Gargždams galėjau ir daugiau nuveikti. Yra čia pakankamai erdvių meniniams akcentams, skulptūroms, istoriniam miesto įprasminimui, bet ir dabar nesėdžiu rankų sudėjęs. Austrijoje liejami reljefu dekoruoti varpai, kurie greitu laiku turėtų suskambėti Varniuose. Čia, jau niekas mano prisilietimo neištrins, neperkels, mano darbas ilgam išliks visų atmintyje, nebent atėjus karams, negandoms, varpai bus perlydyti į ginklus”,– apie išliekamąją meno vertę kalbėjo skulptorius. „Kačiukų, šuniukų Gargžduose pristatyta, bet miesto aura formuojama nuo jo istorijos pažinimo, namo kertės, grindinio, atminimo lentos ar fontanėlio su skulptūra”,– kalbėjo kūrėjas. Jis neslėpė, kad užsakovai ir užsakymai yra geras postūmis menininkui kurti, tačiau meno be pašaukimo, metaforos, prasmės paieškų, nebūna.
Meno raidos barometras
Boso darbai lyg jautrus barometras atspindi Lietuvos meno raidos posūkius, vykusius XX–XXI amžių sandūroje. Skulptorius Klaipėdai yra sukūręs apie 30 įvairių darbų. Vienoje Klaipėdos senamiesčio gatvių sankryžų iškilęs reljefinių sienų „Bokštas“ (1982–1990). A. Boso skulptūros „Torsas“, „Dvyniai“, „Martynas Mažvydas“, „Prabudimas“, „Augimas“ puošia Klaipėdos skulptūrų parką. Klaipėdos universitetinę ligoninę papuošė A. Boso skulptūra „Baltas šnabždesys“. Klaipėdos santuokų rūmuose galima pamatyti jo kūrinį „Šeima“. A. Bosas sukūrė Klaipėdos teatrą puošiančius interjero reljefus, kuriuose Lietuvos profesionaliojo teatro istorija atkurta metaforiškais „pasakojimais“ („Mokyklinis“, „Karališkasis“, „Liaudies“, „Šiuolaikinis“, 1986–1989). Taip pat Klaipėdą puošia ir A. Boso paminklas kalbai arba žuvusioms gentims (I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, 2013), „Ave Vita“ (2012), „Atspindys“ (2011), „Rytas“ (1985) ir dar daugelis kitų įsimintų meno objektų. Paminklas pamokslininkui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai stovi Kretingoje. Menininkas yra sukūręs medalius Martynui Mažvydui ir daugeliui kitų Lietuvos kultūros šviesuolių. A. Bosas nusipelnė ir pedagogikos srityje – nuo 1992 m. iki 2006 m. dėstė skulptūrą, kompoziciją ir piešimą Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijoje.
Paroda veiks iki 2023 m. kovo 26 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba)
Parengta pagal KKKC inf.
