Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto medelyne sėkmingai išpuoselėti kilmingų ąžuolų sodinukai jau veši pas naujus šeimininkus. Miškininkystės mokslo šimtmetį šiemet švenčianti VDU Žemės ūkio akademija 1000 ąžuoliukų dovanojo Lietuvos mokykloms, dar beveik 200 medelių, perduotų Kauno rajono savivaldybės bendruomenėms ir miškininkystei neabejingiems partneriams – Lietuvos laikų savininkų klubui, Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Renavo dvarui ir kt. – sužaliuos jų želdynuose. Visi šie ąžuoliukai – nacionaliniam genetiniam fondui vertingų ąžuolų palikuonys.
Ilgaamžiai ąžuolai turi savų paslapčių
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas – ne tik auditorijos bei laboratorijos, bet ir kelis hektarus užimantis medelynas ir arboretumas – retų augalų kolekcija po atviru dangumi. Arboretumo vedėjas, ilgametę darbo patirtį turintis miškininkystės ekspertas Juozas Girinas pasakoja, kad kolekcijoje, tarnaujančioje būsimųjų šalies miškininkų studijų procese, auga per 20 skirtingų ąžuolų rūšių, atvežtų iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau Lietuvoje savaime auga tik dvi jų rūšys – paprastasis ir bekotis ąžuolas. Bekočių ąžuolų galima pamatyti Lazdijų rajono Trakų miške arba specialiai auginamų želdynuose. Lietuvoje gerokai gausiau veša paprastieji ąžuolai – tvirčiausi, mūsų platumose ilgiausiai gyvenantys medžiai. Pasak J. Girino, Švedijoje, kur taip pat daug ąžuolų, galima aptikti dar įspūdingesnių bei senesnių egzempliorių nei mūsiškis rekordininkas Stelmužės ąžuolas, kurio apimtis prie žemės – 13 m, o amžius – apie 1,5 tūkst. metų.
Miškininkystės ekspertas neabejoja, kad ir Stelmužės ąžuolas, ir kiti Lietuvoje augantys ąžuolai-gamtos paminklai – pasižymi išskirtinėmis savybėmis, todėl auginti naujiems sėjinukams VDU Žemės ūkio akademijos specialistai surinko konkrečių medžių giles – Kauno rajone augančio Karvelių ąžuolo, Kėdainių rajono Šaravų ąžuolo ir kitų vertingų plačiašakių.
„Gamtoje bet kuri gyvybės forma turi priešų. Ąžuolai – ne išimtis. Todėl laikas nuo laiko ištinka periodų, kai šie medžiai visoje Europoje pradeda džiūti dėl juos puolančios miltligės, lapsukių, drėgmės stokos. Lietuvoje toks ąžuolams nepalankus periodas buvo 2003–2004 metai, kai šie medžiai masiškai džiuvo dėl ilgai užsitęsusios sausros. O štai senoliai išliko gyvi, nors per jų amžių nepalankių periodų būta ne vienas ir ne dešimt. Vadinasi, senieji ąžuolai turi ypatingų savybių, suteikiančių jiems išskirtinio atsparumo“, – aiškina miškininkystės ekspertas.
Akcija sutelkė bendruomenes ir tapo pilietiškumo pamokomis
Ąžuolams neabejingą VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vadovą J. Giriną džiugina faktas, kad šio fakulteto medelyne išauginti ir nuolatinės augimvietės jau „prašęsi“ vertingi ąžuoliukai šį pavasarį taip greitai surado naujus šeimininkus. Norą dalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos organizuotoje akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ pareiškė kelios dešimtys regionų bei miestų švietimo įstaigų. Akcijos idėja – minint miškininkystės mokslo šimtmetį skleisti žinią apie medžių svarbą tvariai planetos ateičiai. Visose mokyklose, kuriose ąžuoliukai buvo pasodinti, šis procesas tapo iškilmingomis pilietiškumo pamokomis.
Kalbintas akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ dalyvavusios Plungės „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys teigia, kad gimnazija iki šiol tebegyvena ąžuolų sodinimo šventės, kurioje dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir kiti garbūs svečiai, įspūdžiais. „Neabejoju, kad moksleivių susitikimas su prasmingą projektą pasiūliusio žemės ūkio ir miškininkystės specialistus rengiančio modernaus universiteto atstovais griauna senus stereotipus apie agrosektorių ir skatina abiturientus rinktis šaliai strategiškai aktualias studijų programas“, – įsitikinęs Plungės „Saulės“ gimnazijos vadovas. Garbingiausioje vietoje vienas ąžuolų pasodintas gimnazijos statuso „Saulei“ suteikimo 25-mečio garbei ir pirmojo jos direktoriaus Juozo Milašiaus atminimui, likusieji, tikimasi, taps puošmena gimnazijos, įsikūrusios vaizdingoje Babrungo upės pakrantėje, panoramoje.
Medžiams dėmesio reikia taip pat, kaip bitėms
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vedėjas J. Girinas atkreipia dėmesį, kad išauginti ąžuolą nėra paprasta. Didžiausias jaunų ąžuoliukų priešas – žoliapjovė, per arti aplink medelį pjaunant žolę galinti sužaloti žievę, taip pat drėgmės trūkumas. Miškininkas prisimena, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalyje vyko ypač aktyvus ąžuolų sodinimo vajus. „Pamenu, talką surengę kėdainiškiai tuomet entuziastingai nešė jau ūgtelėjusius medelius. Kai kurių jų šaknys buvo visiškai nepridengtos ir atrodė, kad jiems nėra šansų prigyti. Tačiau vietos ugniagesiai visą vasaros sezoną naująjį ąžuolyną gausiai laistė. To rezultatas – Kėdainių miesto prieigose žaliuojantis ąžuolynas. Iš tiesų ąžuolams žmogaus dėmesio reikia taip pat kaip bitėms“, – reziumuoja pašnekovas.