Planuojama, kad nuo liepos pradės veikti centralizuota greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Tačiau mažiau uždirbantys greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nepritaria planams jungiant įstaigas atlyginimus suvienodinti per dvejus metus. Vykdantys reorganizaciją sako, kad procesas – sudėtingas, tačiau neatmeta, kad atlyginimai vienodi bus ir anksčiau.
Greitosios medicinos pagalbos stotyje atokvėpio akimirkų nebūna gausu – vienas po kito skamba iškvietimai. Kai kurie greitosios darbuotojai sako, darbas sunkus, atlyginimai per maži.
„Jis čia 30 proc. mažesnis negu Kaune iš esmės. Tai aš nepatenkintas, mano atlyginimas yra kaip valytojo, aš vairuotojas-paramedikas, aš viską padedu daktarui, ką reikia daryti“, – LRT TELEVIZIJAI paskojo Jonavos greiosios medicinos pagalbos stotyje paramediku-vairuotoju dirbantis Česlovas Kasperavičius.
Pažadai, kad įstaigas sujungus į vieną, atlyginimai bus suvienodinti per dvejus metus, jų netenkina.
„Dirbame vienodą darbą, turime vienodus išsilavinimus, tai aš manau, kad vienodoje tarnyboje dirbant atlyginimai suvienodėti turėtų ne per dvejus metus, jie turėtų suvienodėti [per] pusmetį.
Jei sugebėjo administruoti, priimti visą turtą greitųjų, tai manau, ka lygiai taip pat galėtų priimti ir mūsų sutartis“, – teigė sveikatos priežiūros specialistė Nijolė Mačikūnienė.
Darbuotojai sako, kad atlyginimai turėtų didėti iki sujungimo, tačiau vadovas tikina – nėra iš ko.
„Pagal gyventojų skaičių pas mus kiaurą parą turi budėti 2,5 brigados, pas mus budi trys brigados, vadinasi pusę brigados mes finansuojame iš tų savo bendrųjų lėšų ir automatiškai mūsų galimybės mokėti konkurencingą atlyginimą yra mažesnės“, – komentavo Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Ričardas Rusteika.
Pertvarką vykdančios Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo teigimu, atlyginimų skirtumai tarp įstaigų gali siekti ir daugiau kaip 30 procentų.
„Turime 46 įstaigas su 46 skirtingomis darbo užmokesčio sistemomis, ir su pakankamai dideliu disbalansu darbo užmokesčio dydžiuose. Norint ją sutvarkyti, sutarti ir užsitikrinti finansinį tvarumą, kad mes turėtume pinigų tiek, kad galėtume mokėti visiems vienodą tą darbo užmokestį ir numatytas tas maksimalus dvejų metų terminas, bet tai nereiškia, kad mes negalime to padaryti anksčiau“, – teigė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga apklausė keturis šimtus darbuotojų.
Maždaug pusė lieka dirbti, kiek mažiau kaip trečdalis ryžtasi kurį laiką padirbėti ir išeis, jeigu niekas nesikeis. Apie dešimtadalį galvoja, kad po reorganizacijos bus geriau.
„Mes jau dabar daugelis dirbame per dvi įstaigas, kiti susiradę papildomus darbus, todėl, kad mes iš tokių algų, kokias dabar gauname, mes nepragyvename ir nusibodo laukti“, – tvirtino profesinės sąjungos narė Valda Kiburienė.
Pertvarkos rengėjai mato kitus apklausos skaičius, tačiau pripažįsta, kad darbuotojų gali trūkti.
„Čia ir matai tikslą kovoti už kiekvieną darbuotoją, kad jis pereitų dirbti į naują GMP tarnybą, todėl, kad mums trūksta darbuotojų, jau nekalbant apie tai, kad apie trečdalį darbuotojų mes turime pensinio amžiaus“, – sakė N. Mikelionis.
Planuojama, kad centralizuota tarnyba pradės dirbti nuo liepos pirmosios, ji turės penkis padalinius. Pertvarkai suplanuoti daugiau kaip 45 milijonai eurų.
