Kauno klinikose pradedamas naudoti pirmasis Rytų Europoje magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas, leidžiantis tiksliau naikinti lokalius navikus minkštuosiuose audiniuose. Ši nauja technologija pradėta vystyti tik 2018 metais ir pasaulyje šiandien yra tik apie 100 tokių aparatų, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
Įrenginys suteikia išskirtinę diagnostinę galimybę matyti auglius minkštuosiuose audiniuose, kurių kitais metodais gerai matyti nepavyksta.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Prognozuojama, kad ateityje jų bus ketvirtadaliu daugiau, todėl didėjantys pacientų srautai savaime augina ir tokio gydymo poreikį.
„Vienas iš svarbiausių Kauno klinikų strateginių tikslų – moderniausia onkologinių ligų profilaktika, diagnostika, gydymas ir inovacijų diegimas, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Šiam tikslui įgyvendinti yra diegiama pažangiausia infrastruktūra. Visai neseniai atidarėme Branduolinės medicinos tyrimų centrą, kuriame veikia vienintelis Baltijos šalyse ciklotronas, skirtas radiofarmacinių preparatų gamybai daugiausiai onkologinių ligų diagnostikai pozitronų emisijos tomografu (PET). Šį mėnesį pradėtas naudoti moderniausias magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas reikšmingai prisidės prie onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo“.
Prof. Elona Juozaitytė, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, teigia, kad spinduline terapija galima išgydyti 45-52 proc. visų onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. „Šiuo metu naudojami šiuolaikiniai spindulinės terapijos aparatai taip pat turi galimybę vizualizuoti švitinamą zoną, tačiau magnetinio rezonanso tomografija, ypač minkštuosiuose audiniuose, pasižymi geresne vaizdo kokybe. Šis hibridinis aparatas suteikia galimybę matant taikinį realiu laiku, tiksliai suplanuoti spindulinį gydymą ir apšvitinti sunkiau kitais būdais matomus navikus. Matant judantį taikinį, spindulių pluoštas tiksliai nukreipiamas į naviką. Padidėja galimybės apsaugoti aplinkinius sveikus organus. Išskirtinis tikslumas sudaro galimybes didinti spindulių dozes, siekiant naviko sunaikinimo ir nepabloginant paciento gyvenimo kokybės“, – paaiškino profesorė.
Be to, gydymui magnetinio rezonanso linijiniu greitintuvu prireikia mažiau procedūrų nei įprastais linijiniais greitintuvais. „Nors vienas spindulinės terapijos gydymo seansas (procedūra) naujuoju aparatu trunka ilgiau, bet jų prireikia mažiau. Įprastiniu linijiniu greitintuvu pacientui gali būti daroma apie 30 procedūrų, o naujuoju magnetinio rezonanso linijiniu greitintuvu jų atliekama vidutiniškai apie 5“, – priduria prof. Elona Juozaitytė.
Naujoji technologija pradėta taikyti gydant pilvo ir dubens organų navikus, kurie nėra išplitę į kitus audinius ar organus. Kauno klinikų gydytojai onkologai radioterapeutai, įvertinę magnetinio rezonanso vaizdus, ligos išplitimą, paciento būklę ir aptarę daugiadalykėje komandoje, pasiūlys pacientui gydymą magnetinio rezonanso linijiniu greitintuvu. „Dėl technologinių galimybių šiuo linijiniu greitintuvu negalima gydyti nutukusių ar metalinius intarpus turinčių asmenų“, – pridūrė prof. E. Juozaitytė.
Išsamiai išanalizavus Kauno klinikų pacientų srautų analizę ir spindulinės terapijos poreikį, būtent magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas atitiko daugiausiai pacientų poreikių. „Šis naujos kartos spindulinės terapijos hibridinis aparatas su 1.5 T magnetinio lauko stiprumo tomografu yra tikras technologinis proveržis“, – džiaugėsi profesorė. Magnetinio rezonanso linijiniam greitintuvui reikėjo specialiai įrengti patalpas, kurios atitiktų radiacinės saugos reikalavimus. Šis aparatas turėtų tarnauti apie 10-15 metų, kasmet juo tikimasi atlikti apie 2500 procedūrų pacientams. „Vis dėlto, šis išskirtinis modernus linijinis greitintuvas išsprendžia tik dalį Lietuvos pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, gydymo poreikio, tad vis dar išlieka poreikis plėsti įprastos spindulinės terapijos paslaugų prieinamumą visoje šalyje“, – įsitikinusi profesorė Juozaitytė.
