Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros šventoriuje jau kurį laiką sukinėjasi darbininkai, važinėja statybinė technika. Greta sienos su atminimo lenta čia kadaise pakrikštytiems broliams Narutavičiams planuojama statyti koplyčią, o pačioje Katedros sienoje atverti dar aštuonioliktame amžiuje užmūrytas anksčiau čia stovėjusias duris. Sumanymas kelia klausimų, kodėl statyti nutarta būtent dabar ir kokį poveikį naujoji koplyčia turės nusistovėjusiam sakralinės architektūros ansambliui?
Stasys Katauskas
Bažnyčios istorija
Pirmoji iki mūsų dienų neišlikusi Telšių bažnyčia, manoma, maždaug nuo XV a. pabaigos stovėjo dabartinės mažosios bažnytėlės vietoje.
Keletą šimtmečių tai buvo vienintelė krikščioniška tada nedidelės gyvenvietės šventovė. XVII a. Telšiuose įsikūrė vienuoliai bernardinai. Senasis dabartinės kunigų seminarijos pastatas, besijungiantis su vėliau šalia pastatyta bažnyčia, ir buvo vienuolynas. Greta vienuolyno būta mūrinės koplyčios su anuomet garsia Loreto Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Šalimais stovėjo medinė bažnytėlė. 1702-aisiais bažnytėlė sudegė. Sudegusios vietoje netrukus pastatyta taip pat medinė bažnyčia, bet XVIII a. antrojoje pusėje miestui vis augant, atsiradus ambicijų įgyti Magdeburgo teises, nuspręsta statyti mūrinę bažnyčią. Ją statant, senoji koplyčia su Loreto Švč. Mergelės Marijos skulptūra buvo įkomponuota į naująjį statinį. Tad seniausias Telšiuose mūro architektūros fragmentas, išlikęs iš XVII a., tapo Katedros dalimi, nors pati Katedra jaunesnė ne tik už jį, bet ir už greta esančius buvusio vienuolyno pastatus.
Naujosios šventovės statybos užsitęsė daugiau kaip 30 metų. Pašventinta Katedra 1794 metais. Tiesa, Katedros statuso ji tada neturėjo. Pirminis bažnyčios vaizdas irgi buvo kitoks nei matome šiandien. Ją puošiantis virš viso miesto iškilęs bokštas pristatytas tik XIX a. antrojoje pusėje. XIX a. gale po audros, per kurią bokštas buvo stipriai apgriautas, jis perstatytas naujai. Įdomu, kad iš pradžių buvo planuota statyti du bokštus, o dabartinio formą ir aukštį nemenka dalimi nulėmė paskaičiavimai, kokį svorį gali atlaikyti Insulos kalno šlaitas. Dabartinėje bažnyčioje galima pamatyti tik Loreto Švč. Mergelės Marijos skulptūros kopiją, spėjama, sukurtą XIX a. Ji yra pagrindinio bažnyčios pirmojo aukšto altoriaus viduryje. Įdomus dešinėje pusėje esantis Šventosios Šeimos altorius, perkeltas iš dabartinės mažosios bažnytėlės vietoje stovėjusios medinės bažnyčios, kuri buvo nugriauta carinės okupacijos metais ten statant cerkvę. Atidengtus durų, kurias planuojama atverti, mūro fragmentus galima pamatyti viduje, kairėje pusėje nuo altoriaus su Loreto Švč. Mergelės Marijos kopija. 1926 m. įkūrus Telšių vyskupiją, bažnyčiai suteiktas Katedros statusas.
Skirta Vincentui Borisevičiui atminti
Katedros požemiuose esančioje kriptoje palaidoti trys Telšių vyskupai, tarp jų – vyskupas-kankinys Vincentas Borisevičius. 1927 m. įkūrus Telšių kunigų seminariją, V. Borisevičius dirbo jos rektoriumi. Sovietams XX a. viduryje okupavus Lietuvą, gynė tikinčiųjų interesus, už tai okupantų valdžios buvo kalinamas, kankinamas, 1946 metų lapkritį sušaudytas. Lietuvos katalikų bažnyčia siekia V. Borisevičiui šventojo statuso. Būtent šiam vyskupui pagerbti, tikintis iš Vatikano gauti patvirtinimą, kad V. Borisevičius vertas altoriaus garbės, turėtų būti skirta naujoji koplyčia. Kartu planuojama atverti ir seniausią mieste durų angą, kuri buvo rasta 2008 m., vykdant Katedros vidaus restauravimo darbus.
Planuojamos statybos finansuojamos iš tikinčiųjų aukų. Vyskupijos tinklalapyje galima rasti sąskaitą norintiems prisidėti prie statybų. Darbams pasirinktas laikas motyvuojamas keliomis artėjančiomis sukaktimis, iš kurių išskirčiau šiemet sueinančią 400 metų sukaktį, kuomet Telšiuose įsikūrė vienuoliai bernardinai bei už dvejų metų būsiantį Telšių vyskupijos gyvavimo šimtmetį. Svarbus argumentas – kankinio vyskupo V. Borisevičiaus beatifikacijos procesas, tikintis, jog iš Vatikano bus gautas pritarimas V.Borisevičiui suteikti altoriaus garbę.
Dabartinis Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius tikisi, kad koplyčios statyba bus baigta maždaug per dvejus metus. Paklaustas, ar ėmus kasti pamatus darbai neužtruks kasinėjimais susidomėjus archeologams, vyskupas tikino, kad šioje vietoje viskas archeologų seniai ištyrinėta, dar prieš dešimtmetį įrengti poliai būsimo statinio pamatams, o toje vietoje ir anksčiau būta mokslininkams ir istorikams žinomų pamatų. Naująją koplyčią, pasak vyskupo A. Jurevičiaus, planuojama statyti tiek ant naujų, tiek ant senųjų polių.
Du projektai
Pastaruosius prireiks sutvirtinti. Šiuo metu vyksta kaip tik polių įrengimo darbai, kuriuos atlieka UAB „Renato statyba“. Įmonės vadovas Renatas Žutautas „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė, kad jie atlieka tik pamatų įrengimo darbus, kas statys patį pastatą pasibaigus dabartiniam darbų etapui, spręs užsakovas – Telšių vyskupijos kurija. Polinių pamatų įrengimo darbai, pasak R. Žutauto, turėtų būti baigti maždaug už mėnesio.
Telšių vyskupijos tinklalapyje ir vyskupijos feisbuko paskyroje paviešintoje medžiagoje matyti, kaip iš išorės turėtų atrodyti planuojama statyti koplyčia. Tai bus akivaizdžiai naujas šiuolaikiškas statinys, kuriam istoriškumo iliuziją turėtų suteikti ant stogo planuojamas kupolas, savo forma šiek tiek primenantis Katedros bei Vyskupų rūmų bokštus. Kupolo ir fasado spalvos dera su Katedra, tačiau suplanuoti vitrininiai langai iki pat žemės bei kiti stiklo intarpai išduoda naujovę greta XVIII a. pastatų.
Žinoma, naujasis statinys, viena vertus, neturi imituoti senovės. Kita vertus, šiuolaikiški pastatai greta per šimtmečius susiklosčiusių istorinės architektūros ansamblių labai delikatus reikalas. Galima šiuolaikinį pastatą vykusiai įkomponuoti į istorinę aplinką. Bet kartu galima tą aplinką stipriai sugriauti. Nesiimu spręsti, kaip nutiks Katedros šventoriuje pastačius naują koplyčią, tačiau gerai, kad savo tūriu ji nebus didelė ir bendro senamiesčio įspūdžio labai paveikti neturėtų net būnant Katedros aikštėje.
Koplyčios statyba – ne vienintelis projektas. Vykdant dabar pradedamus darbus, planuojama atverti senąją pirmiau Katedros stovėjusios senosios koplyčios durų angą, kuri dar aštuonioliktame amžiuje buvo užmūryta statant dabartinę bažnyčią. Tiesa, pamatyti tas duris, matyt, bus įmanoma tik įėjus į būsimosios koplyčios vidų. Numatytame projekte turėtų būti išsaugotas ovalus virš durų esantis langas, greičiausiai įrengtas dar statant dabartinį bažnyčios pastatą. Tad autentiškai atkurta tebus tik durų angos forma. Planuojama joje įstatyti kietmedžio duris, bet nesant jokios ikonografinės medžiagos, kaip durys atrodė XVII a., tai tebus istorinių durų interpretacija. Apskritai, po numatytų pertvarkymų, autentikos šioje Katedros vietoje greičiau sumažės nei padaugės.
Sprendė vietiniai paveldosaugininkai
Tokie darbai, kaip ir naujos statybos valstybinės reikšmės architektūros paminklo statusą turinčios Katedros pašonėje, nėra galimi be paveldosaugininkų leidimo. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Telšių-Tauragės teritorinio padalinio vedėja Aurelija Ričkuvienė „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė, kad Telšių rajono savivaldybė leidimą darbams išdavė dar praėjusiais metais, o paveldosaugos ekspertai, įvertinę projektą, kurį parengė UAB „Architekto studija“, priekaištų neturi. Kiekvienas projekto etapas, kiekvienas aspektas vertintas savo darbą išmanančių, reikiamus įgaliojimus turinčių specialistų, tad procedūriškai viskas teisėta. Paklausta, ar projektą vertinę specialistai yra vietiniai, A. Ričkuvienė patvirtino, jog taip, šiuo atveju užtekę savų darbuotojų ir kreiptis pagalbos į kolegas iš kitų skyrių neprireikė. Tiesa, sužinoti projektą vertinusių ekspertų pavardžių nepavyko. Pasak A.Ričkuvienės, tą draudžia statybų įstatymas.
Koplyčios statybos idėja kilo dar apie 2008-uosius, vykdant Katedros vidaus remonto darbus ir atradus užmūrytą XVII a. durų angą. Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį vykdant šventoriaus tvarkybos darbus, įrengti dabar sutvirtinimo ir papildomų polių reikalingi poliniai pamatai būsimai koplyčiai. Šie pamatai juridiškai pavadinti inžineriniu statiniu, tad paveldosaugininkai iš esmės pritarė inžinerinio statinio statuso keitimui į religinės paskirties statinį. Nors realiai jokio statinio iš tikrųjų nebuvo, tik nežinia, kokio tvirtumo poliai po žeme vietoje, kurioje dar tada galvota ateityje statyti koplyčią. Kodėl anuomet šie poliai iš karto nebuvo įvardyti kaip skirti religinės paskirties pastatui?
UAB „Architekto studija“ atstovaujantis Algirdas Žebrauskas, rengęs jau pradėtų vykdyti darbų projektus, „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, kad tada dar nebuvo išgryninta idėja, kas, kokio medžiagiškumo, kokių formų ateityje bus. Dabar pasirinktas architektūrinis sprendimas kilo po ilgų diskusijų su Vyskupijos atstovais, atsižvelgiant į jų matymą, į pastato paskirtį, siekiant dermės su istorine Katedra. Pasak A.Žebrausko, naujasis pastatas, nors optiškai atrodys lyg prisiglaudęs prie Katedros, iš tikrųjų bus statomas ant atskirų pamatų, inžinerine prasme su Katedra nesijungs. Sprendimas statyboms naudoti betoną ir stiklą kilo ir iš siekio pabrėžti statinio šiuolaikiškumą bei funkcinės paskirties. Numatyta ir galimybė geru oru atverti vartus į koplyčią iš šventoriaus. Pastaroji mintis pasiskolinta iš tarpukariu statytos kubistinės Telšių cerkvės, taip į koplyčią įkomponuojant miestui būdingų įdomesnių architektūrinių sprendimų motyvą. Tačiau kartu stengtasi, kad koplyčia derėtų prie susiformavusio architektūros ansamblio, todėl ryškiai pabrėžto kontrasto su istoriniais statiniais nematyti, nors kartu, akivaizdu, kad tai bus naujas pastatas.
