Kas yra pranešėjo statusas, ir ar jis gali padėti išsaugoti darbo vietą?  

Pranešėjų apsaugos institutas yra visiškai naujas Lietuvos teisės sistemoje, todėl natūralu, kad tiek valstybės įstaigoms, tiek privačioms įmonėms bei asmenims, norintiems teikti pranešimus, vis dar kyla daug įvairiausių klausimų. Dažnai susidūrus su neteisybe žmonės sprendžia dilemą – pranešti, ar užmerkti akis ir nematyti. Kas tai yra pranešėjo statusas, išsamiai komentuoja advokatas Arūnas Žlioba.

 

Suteikia prokuratūra

Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą pranešėjas yra asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju. Kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratūra, kuri vertina asmens pateiktos informacijos apie pažeidimą atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams ir nustačiusi, kad pranešimą pateikęs asmuo ir jo nurodyta informacija apie pažeidimą atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, turi asmenį pripažinti pranešėju ir apie tai jam pranešti.

Negalima atleisti iš pareigų

 Prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones. Draudimas daryti neigiamą poveikį informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui taikomas darbdaviui ir kitiems įstaigos darbuotojams. Draudžiama daryti neigiamą poveikį ir asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos nariams, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos narys dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių.

Jei pranešėjas įstaigos vadovas?

 

 Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais, Darbo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau kaip vienas ypatumų darbo santykiuose su vienasmeniu valdymo organu išskiriamas jo atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus.

Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą viešosios įstaigos vadovą skiria ir atšaukia, nustato jo darbo sutarties sąlygas visuotinis dalininkų susirinkimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar viešosios įstaigos savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų.

Paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą lemia vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis. Tik neribojant dalininkų teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi.

Tačiau aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis, neatima galimybės įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią. Darbo sutartyje, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) ir toks susitarimas nepaneigs šios teisės turinio bei bus privalomas darbo sutarties šalims. Taigi atšaukimo teisėtumo vertinimui aktualios ir konkrečios šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos.

Taigi kyla skirtinguose įstatymuose įtvirtintų absoliučios dalininkų teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovąir draudimo jį atleisti konkurencijos klausimas. Šiuo klausimu svarbi Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos. Antra vertus, to paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato ir įvykdyto neigiamo poveikio (į kurio turinį patenka ir atleidimas iš darbo ar tarnybos) teisinės pasekmės – darbdavys ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą. Taigi atšaukimo iš vadovo pareigų teisėtumo klausimą ginčo atveju spręs teismas, įvertindamas konkrečias ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes.

 Sprendžia teismas

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, nustačiusi, kad pranešėjui daromas neigiamas poveikis, tik kreipiasi į įstaigą nurodydama pranešėjams taikomas garantijas. Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl patiriamų neigiamų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti jam priimtą ir neigiamų padarinių sukeliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą. Neigiami padariniai dėl pranešimo pateikimo turi būti pašalinti atsižvelgiant į procedūras, nustatytas darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.Pranešėjas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ar kompensacijos dėl patirtų neigiamų padarinių.

 

Advokatų kontora „Žlioba ir Žlioba“

http://www.zlioba.lt/lt/paslaugos