„Kalvotosios Žemaitijos“ skaitytojas paskambinęs nerimavo dėl beržų būklės prie kelio į Lieplaukę, iki buvusio Siraičių dvaro. Domintis šia tema, paaiškėjo, kad už medžius, augančius valstybinėje žemėje, yra atsakinga Savivaldybė, tačiau už pakelėse – Susisiekimo ministerija.
Alvydas Ivoncius
Vienas kitas beržas palinkęs
Skaitytojo manymu, kai kurie beržai kelia pavojų keliu važiuojantiems žmonėms, nes, įsismarkavus vėjui, gali nulūžti. Skaitytojas sakė, kad dalis beržų pažeisti ligų, puvinių.
Pasak skaitytojo, jis kreipėsi į kelininkus, tačiau šie neva tik pasišaipė.
Pagal teisės aktus, už kelių zonose augančius medžius yra atsakinga Susisiekimo ministerija. Tačiau Savivaldybė lyg ir turėtų jaustis šeimininke savo teritorijoje, ypač seniūnai. Jei beržai tikrai kelia pavojų, reikėtų kažką daryti.
Medžių būklę gali įvertinti tik specialistai. Pažvelgus į medžius, matosi, kad kai kurių medžių kamienai kažkiek pažeisti. Vienas kitas beržas pasviręs į kelio pusę.
Žalą atlyginti priteisė iš Vilniaus savivaldybės
Skaitytojo pranešimas paskatino prisiminti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl prieš keletą metų Vilniuje nutikusio įvykio. Daugiabučio namo teritorijoje augęs medis nugriuvo ir sulamdė automobilį.
Teismas nutarė, kad žalą atlyginti turi ne daugiabučio namo bendrija, o Vilniaus savivaldybė. Ji kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, skųsdama žemesnės instancijos teismo sprendimą. Vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus savivaldybės apeliacinį skundą atmetė.
Motyvai, kuriais skundas atmestas, manytume, įdomūs ir mūsų skaitytojams, ir valdininkams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 metų kovo 27 dienos nutartimi išaiškino iki 2021 metų lapkričio 1 dienos galiojusias Želdynų įstatymo nuostatas ir patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės pareigą užtikrinti valstybinėje žemėje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą.
Anot teismo, byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjams priklausiusio automobilio apgadinimą sukėlęs nuvirtęs medis prieš įvykį augo Vilniaus savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, tačiau išsiskyrė šalių pozicijos, ar Savivaldybei tenka pareiga atlyginti tokio medžio nuvirtimu pareiškėjams padarytą žalą situacijoje, kai valstybinės žemės sklypas, ties kurio riba augo nuvirtęs medis, buvo išnuomotas daugiabučio namo savininkų bendrijai.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nors valstybinės žemės sklypo nuomotojas iš esmės galėtų būti laikomas želdinių valdytoju, tai savaime negali paneigti savivaldybei pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Želdynų įstatymą priskirtos bendrosios želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo pareigos.
Nebuvo sutartimi perduota pareiga prižiūrėti želdinius
Nagrinėtu atveju Vilniaus savivaldybė jokios sutarties nei dėl želdinių, nei dėl žemės sklypo nebuvo sudariusi, nes valstybinė žemė patikėjimo teise buvo perduota tuometei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri nuomos sutartimi perdavė ją naudotis daugiabučio namo bendrijai. Išplėstinė teisėjų kolegija, akcentavusi tai, kad sutartis sudaryta tarp bendrijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad Vilniaus savivaldybė sutartimi perdavė jai pagal įstatymus numatytą pareigą.
Nustačius, kad Vilniaus savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, o žala atsirado nuvirtus Savivaldybės teritorijoje valstybinėje žemėje augusiam medžiui, vertinta, kad Savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad bylai aktualios teisės aktų nuostatos, galiojusios būtent ginčo įvykio, kai nuvirtęs medis apgadino pareiškėjų automobilį, metu (2021 metų liepos 21 dieną). Tuo pačiu pabrėžta, kad nuo 2021 metų lapkričio 1 dienos Želdynų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, todėl pateikti išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai aktualūs iki 2021 metų lapkričio 1 dienos susiklosčiusiems teisiniams santykiams.
Vis dėlto ir vėlesnėse Želdynų įstatymo redakcijose Savivaldybėms priskiriami jos teritorijoje augantys želdiniai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose.
Pagal įstatymą, savivaldybės atlieka želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų priežiūrą. Be to, savivaldybės su privačių želdynų ir želdinių savininkais ir valstybinės žemės valdytojais sudaro sutartis dėl želdynų ir želdinių lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros.